Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) penktadienį prašys įstatymų leidėjų pritarti jo naujiems planams, turintiems apsaugoti šalį nuo finansų griūties, euro zonos pareigūnams svarstant Atėnų prašymą skirti naują finansinio gelbėjimo paketą prieš savaitgalį vyksiančias lemiamas derybas.

Pasiūlymų sąrašas, pateiktas likus dviem valandoms iki galutinio termino – penktadienio vidurnakčio – numato pensijų sistemos pertvarkymą ir mokesčių didinimą mainais į skolų naštos sumažinimą ir naują euro zonos paskolą. Šios priemonės yra panašios į tas, kurias Graikijos tarptautiniai skolintojai buvo pasiūlę prieš nutrūkstant deryboms praeitą mėnesį.

Vis dėlto nebuvo jokių komentarų, ar kreditoriai priims naująjį planą, atitinkantį jų reikalavimus didinti išėjimo į pensiją amžių, reformuoti mokesčių sistemą ir spartinti privatizaciją, bet numatantį ribotus pokyčius kitose opiose srityse, tokiose kaip mokesčių lengvatų Graikijos saloms naikinimas ir gynybos išlaidų apkarpymai.

„Graikų pasiūlymas ... apima šalies finansinių poreikių patenkinimą ... trejiems metams, skolų patikslinimą ir 35 mlrd. eurų investicijų paketas, kurio veikla būtų sutelkta laikotarpio pradžioje“, – sakė vienas Graikijos vyriausybės šaltinis.

Siūlomas naujas finansinio gelbėjimo planas, vertas beveik 60 mlrd. JAV dolerių, Graikijai būtų jau trečiasis po to, kai šalis prarado galimybę skolintis rinkose 2010 metais.

„Mūsų pasirinkimai sunkūs“

Tačiau A.Cipras naudoja neįprastą taktiką, pirmiausiai siekdamas, kad parlamentas penktadienį balsuotų ir suteiktų jam įgaliojimus derėtis su kreditoriais dėl programos, pagrįstomis pateikto naujausio pasiūlymo sąlygomis.

Faktiškai premjeras prašo savo kairiosios partijos „Syriza“ pritarti politikos posūkiui 180 laipsnių, nors daugiau negu 60 proc. rinkėjų pareiškė nepritariantys tolesnėms griežto taupymo priemonėms per liepos 5 dieną vykusį referendumą. Be to, griežtosios linijos šalininkai „Syriza“ besąlygiškai atmeta diržų veržimo politiką.

A.Cipras sušaukė savo partijos deputatus diskusijoms penktadienio rytą, prieš pradedant bendrus debatus parlamente.

Koalicinė vyriausybė turi 162 mandatus 300 vietų parlamente, o daugelis opozicijos įstatymų leidėjų pažadėjo palaikyti naująjį planą. Tačiau nesugebėjimas sutelkti valdančiųjų balsus tikriausiai lemtų A.Cipro koalicijos griūtį.

Įtakingas energetikos ministras Panagiotis Lafazanis ragino vyriausybę nepritarti trečiam finansinės pagalbos paketui.

„Mūsų pasirinkimai sunkūs..., bet blogiausias, labiausiai žeminantis ir nepakeliamas pasirinkimas – tai sutikimas, kad numosime ranka ir leisime plėšti bei pavergti žmones ir šią šalį“, – jis sakė ketvirtadienį vienoje verslo konferencijoje, dar prieš baigiant derinti naująjį Graikijos pasiūlymą.

P.Lafazanis pabrėžė, kad Graikija balsavo „Ne“ per praeitą savaitgalį vykusį referendumą „ir tai nebus paversta žeminamu „Taip“.

„Taip“ stovyklos protestuotojai savo ruožtu grįžo į gatves ketvirtadienį, kai keli tūkstančiai jų susirinko priešais parlamentą.

Penktadienį planuojama surengti daugiau vyriausybės šalininkų ir priešininkų demonstracijų Atėnų centre.

Graikai nori euro

Tuo tarpu gatvėse jaučiama eilinių graikų panika, kurią pakurstė suvokimas, kad sekmadienio referendume jiems balsavus prieš taupymo priemones, jų šalis atsidūrė prie vadinamojo Grexit - chaotiško pasitraukimo iš euro zonos - slenksčio.

„Balsavau prieš, bet esu už Graikijos pasilikimą euro zonoje“, - sakė Viviane (Vivjan), susirūpinusi 46 metų advokatų kontoros sekretorė iš Atėnų, kurios žodžiai atspindėjo daugelio graikų požiūrį.

„Noriu susitarimo, ir nesvarbu, jei jame bus numatytos taupymo priemonės - tai bet kokiu atveju geriau nei sugrįžimas prie drachmos“, - sakė 32 metų bedarbis Stefanas (Stefanos).

Nauja tarptautinės pagalbos programa yra jau trečioji, kurios prašo Graikija nuo tada, kai prieš penkerius metus prasidėjo šalies finansų krizė.

Atėnai pagal dvi ankstesnes ES ir Tarptautinio valiutos fondo pagalbos programas, kurių antroji baigė galioti birželio 30-ąją, gavo 240 mlrd. eurų paskolų. Be to, 2012 metais kreditoriai nurašė 107 mlrd. eurų šalies skolų.

Tačiau visų šių priemonių nepakako, Graikijai nesėkmingai kovojant su nuosmukiu. Jos ekonomika nuo krizės pradžios susitraukė ketvirtadaliu, o nedarbas pasiekė rekordines aukštumas: šalyje darbo neturi apie 26 proc. darbingo amžiaus žmonių.

Graikijos dar laukia sunki užduotis įtikinti euro zonos valstybes pritarti naujam pinigų skyrimui.

Vokietija, Nyderlandai ir kelios Šiaurės bei Rytų Europos šalys griežtai pasisako prieš dar vieną Graikijos finansinio gelbėjimo programą ir nori, kad pirmiausia Atėnai įgyvendintų mokesčių bei pensijų reformas, kurios buvo atmestos, o jau tuomet kalbėtų apie skolų naštos mažinimą.

„Jau sakiau, kad apie klasikinį skolos nurašymą, mano požiūriu, negali būti nė kalbos, ir ši pozicija per laikotarpį nuo užvakar iki šiandien nepasikeitė“, - sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel žurnalistams per vizitą Sarajeve.

Tuo tarpu Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) ketvirtadienį pripažino, kad TVF vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) buvo teisi, kai sakė, kad Graikijai reikia kažkokio skolos restruktūrizavimo.

Tačiau ministras suskubo pridurti: „Negali būti skolų nurašymo, nes tai pažeis Europos Sąjungos sistemą. Galų gale, juk Europos Sąjunga yra bendrų įstatymų bendrija“.