Atėnų gatves sekmadienį užplūdo protestuotojai. Vieni tiesiog žodžiais reiškė pasipiktinimą biudžeto karpymu, kiti buvo ginkluoti pagaliais, plytomis ir Molotovo kokteiliais.

Riaušininkai siautėjo

Riaušininkai siaubė Atėnus, kiek pajėgė. Smarkiausieji ne tik mėtė Molotovo kokteilius, bet ir naudojo savadarbius liepsnosvaidžius.

Centre degė parduotuvių vitrinos, namai, automobiliai, šiukšlių konteineriai.

Buvo smarkiai apgadintas uždarytas kino teatras, banko padalinys, mobiliųjų telefonų ir stiklo dirbinių parduotuvės, kavinė.

Konstitucijos aikštė, dar sykį tapusi protestų židiniu, priminė karo lauką. Miestas skendo ašarinių dujų debesyje. Visur mėtėsi akmenys, pagaliai, šiukšlės.

Policijai protestuotojus, patyrusius sužeidimų, teko evakuoti.

Sveikatos apsaugos ministerija informavo, jog per vykusius neramumus buvo sužeisti 54 žmonės. Kliuvo ir vienam policijos pareigūnui. Jis nugabentas į ligoninę.

Nelengva dirbti buvo ir ugniagesiams. Mieste tvyrojo visiškas chaosas. Pareigūnai suskaičiavo 40 gaisrų.

Pasak policijos, į gatves išėjo apie 80 tūkst. protestuotojų. Ši demonstracija pagal dalyvių skaičių prilygo didžiausiems iš surengtų pernai, priešinantis ankstesniems taupymo priemonių paketams.

„Gyventi tokiomis sąlygomis nelengva, – sakė 49 metų inžinierius Andrėjas Maragudakis. – Iki 2020 m. mes tapsime vokiečių vergais.“

27 metų civilinių objektų inžinierė Anastasija Papadaki pridūrė, kad „šios priemonės nėra problemos sprendimas, nes jos neužtikrins augimo“.

„Tiesiog tarptautinė bendruomenė mus šantažuoja“, – piktinosi moteris.

Balsavimas buvo sklandus

Karšta buvo ne tik sostinės gatvėse, bet ir parlamente. Nors iš 278 deputatų 199 balsavo už, 74 įstatymų leidėjai pareiškė, kad neketina palaikyti tokio diržų veržimosi.

Parlamentarė Mariliza Ksenojanakopulu pareiškė: „Jie ketina įvesti priemones, kurios tik padidins recesiją ir nuves šalį į neviltį.“

Georgas Karacaferis, dešiniosios LAOS partijos vedlys, pabrėžė, kad biudžeto karpymas žeminantis.

„Taip, mes nenorime būti už ES ribų. Tačiau galime susitvarkyti nebūdami po Vokietijos padu. Kaip ir visus graikus, mane erzina šis pažeminimas“, – sakė politikas, kurio partija iki šiol rėmė vyriausybę.

Deja, kai kuriems valdančiųjų partijų nariams už pasipriešinimą teko sumokėti narystėmis partijose. Visi „maištininkai“ buvo pašalinti iš daugumą turinčios socialistų partijos PASOK ir dešiniosios Naujosios demokratijos partijos.

Savo ruožtu premjeras Lukas Papadimas prieš balsavimo pradžią sakė pasitikintis parlamento narių atsakomybe, o balsavimui įvykus pareiškė smerkiąs smurtą.

Finansų ministras Evangelas Venizelas irgi pabrėžė, kad Graikijai gauti 130 mlrd. eurų paskolą iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) – būtina.

Be to, Graikijos parlamento nariai turėjo pritarti ir sutarčiai su privačiais kreditoriais dėl apsikeitimo vertybiniais popieriais.

Šis žingsnis 350 mlrd. eurų valstybės skolą palengvintų apie 100 mlrd. eurų. E.Venizelas patvirtino, kad vyriausybė turi atlikti šį apsikeitimą iki šios savaitės pabaigos.

Jeigu Graikija neturės lėšų iki kovo 14 d. beveik 14,5 mlrd. eurų palūkanoms už obligacijas išmokėti, šaliai gresia bankrotas.

Pakaks pažadų

Bet ES atstovai, parlamentui priėmus sprendimą, sakė, kad politinis susitarimas savaime negarantuoja itin reikalingo lėšų pervedimo.

Rytoj euro zonos finansų ministrai vėl susitiks Briuselyje, kad apsvarstytų pagalbos paketo klausimą.

Buvo planuota, kad euro zonos finansų ministrai pritars naujai paskolai praeitos savaitės pabaigoje, tačiau jie susilaikė, baimindamiesi, kad Atėnai neįvykdys savo įsipareigojimų.

Politinis susitarimas euro zonos šalims -– būtinas, kad po pirmalaikių rinkimų Graikijoje, kurie tikriausiai vyks balandžio mėnesį, duoti pažadai nebūtų laužomi.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble aiškiai įspėjo Atėnus: „Pažadai mūsų daugiau netenkina.“

Visgi skaičiai rodo, kad Graikijos finansų ir ekonomikos padėtis išlieka miglota. Iki šiol Atėnai daugiau išleidžia, nei uždirba, todėl kai kurie ekonomistai pastebėjo, jog pagalbos planas neveiks.

Pasak jų, griežtai veržiantis diržus stoja šalies ekonomika. 2011 m. trečiąjį ketvirtį ekonomika smuko 5 proc.

Tiesa, ES lyderiai atkerta, kad ekonomikos sulėtėjimas Graikijoje – laikinas. Pasak kreditorių, pavyzdžiui, darbo užmokesčio sumažinimas padidins ekonomikos konkurencingumą.

ES vadovai labiausiai baiminasi, kad užkratas iš Graikijos persimes į kitas pietines Bendrijos šalis, pavyzdžiui, Portugaliją, Ispaniją ar Italiją.

Griežtos taupymo priemonės

Euro zona ir TVF pareikalavo, kad papildomai, be maždaug 3 mlrd., 2012 m. Graikija sutaupytų dar apie 325 mln. eurų. Tai sukėlė masinį nepasitenkinimą Graikijoje, tačiau parlamentas leido vyriausybei imtis papildomo biudžeto karpymo.

• Minimalus darbo užmokestis bus sumažintas 22 proc. (32 proc. darbininkams iki 25 metų). Po reformos jis sieks 600 eurų, nors iki šiol siekė 751 eurą. Pensijos sumažės 20 proc., iki vidutiniškai 1000 eurų.

• 15 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų neteks darbo, o iki 2015 m. planuojama viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių sumažinti 150 tūkst. Bus sušvelnintos darbo rinkos reguliavimo priemonės, kad darbuotojus atleisti taptų lengviau, atsisakyta kitų socialinių garantijų.

• Tarptautiniai kreditoriai pareikalavo iš Graikijos sumažinti mokesčius užsienio investuotojams, kad šalies ekonomika taptų konkurencingesnė.

• Iki 2020 m. tikimasi sumažinti šalies skolą nuo 160 proc. BVP iki 120 proc.

• Jei ES vadovai sutars skirti Graikijai papildomus 130 mlrd., tai bus trečiasis pagalbos paketas Atėnams. 2010 m. graikai gavo 110, o 2011 m. – 109 mlrd. eurų paskolas.