Praėjus septyneriems metams po Rožių revoliucijos Gruzija vėl kupina politinių aistrų. Karas su Rusija, vidinis susiskaldymas ir miglotos euroatlantinės integracijos perspektyvos sudaužė rožines svajones.

Briuselis (Belgija), Tbilisis (Gruzija)

Apie rinkimus

Tbilisis – tai didžiulė statybų aikštelėje. Visos gatvės perraustos, kranų galybė, vienur išdygęs tiltas pėstiesiems, kitur – estakada. Nuo dulkių iškart ima perštėti akys, o plaktukų dundesys užgožia net spūstyse įstrigusių automobilių keliamą triukšmą.

Pasiklausinėjus vietinių, išaiškėja, kad tai ne naujas statybų bumas – visos statybos vykdomos valstybės. Mat artėja rinkimai.

Gegužės 30 d. Gruzijoje vyks vietos rinkimai. Didžiausia kova vyks dėl sostinės Tbilisio, kur gyvena beveik trečdalis šalies gyventojų ir kur sukuriama didžioji dalis šalies bendrojo vidaus produkto.

Gruzijos sostinėje gausu plakatų su kandidatų į merus nuotraukomis. Bet retas kuris abejoja, kad laimės Michailo Saakašvilio žmogumi laikomas dabartinis miesto vadovas Gigi Ugulava, nors pats prezidentas sostinėje yra labai nepopuliarus. (Tai patvirtins bet kuris taksistas, baisiausiais rusiškais keiksmais plūstantis M.Saakašvilį).

"Rinkimai nebus nei sąžiningi, nei teisingi ir ne todėl, kad tą dieną bus klastojami rezultatai. Svarbiausia yra rinkimų kampanija", – kalbėjo buvusi parlamento pirmininkė, dabar "Demokratinio judėjimo – jungtinė Gruzija" vadovė Nino Burdžanadzė, ji neslėpė mananti, kad opozicija šių rinkimų nelaimės.

Apie žiniasklaidą

Jos bendražygis, opozicinio judėjimo "Mūsų Gruzija – laisvi demokratai" kandidatas į Tbilisio vadovus Iraklis Alasanija čia pat puolė vardyti Gruzijos rinkimų kampanijos ypatumų. Pirmiausia, žiniasklaidą, tiksliau televizijas, kurios daro didžiausią įtaką, visiškai kontroliuoja valdžia. Tiesa, pačiame Tbilisyje veikia keli opozicijos kanalai, bet už jo tauta žino tik apie M.Saakašvilio nuopelnus.

"Žmonės neturi supratimo, ką nori pasakyti opozicija", – tvirtino I.Alasanija.

Tiesa, apie žiniasklaidos suvaržymus anksčiau paklaustas ištikimas M.Saakašvilio sąjungininkas valstybės ministras reintegracijai Temuras Jakobašvilis pasiūlė lažintis: jis įjungs savo prabangiame kabinete esantį televizorių ir perjunginės gruziniškus kanalus bei skaičiuos, kiek matyti opozicijos, kiek valdžios atstovų veidų. Pasak ministro, daugiau bus opozicijos atstovų. Niekas iš 15 ES šalių žurnalistų lažintis nesiryžo.

Apie pinigus

Dar viena rinkimų blogybė, pasak I.Alasanijos, – pinigai. Iš valstybės biudžeto skiriama dešimtys milijonų dolerių M.Saakašvilio šalininkams palaikyti, ambicingiems, bet nepraktiškiems projektams vykdyti.

Be to, daugelis verslininku prievarstinai skatinami paremti valdančiuosius. Pavyzdžiui, vienas didžiausių Gruzijos mobiliojo ryšio operatorių "Geocell", kuris priklauso tarptautiniam konsorciumui "TeliaSonera", sulaukė reikalavimo įnešti į valstybės biudžetą 101 mln. larių (per 151 mln. litų).

"Iš pradžių paskambino iš vyriausybė ir pareikalavo pervesti 101 mln. larių. Mes atsisakėme, tada kitą dieną atėjo baudos kvitas, kuriame 101 mln. larių suma. Nežinau, ką darysime", – pasakojo aukštas "Geocell" darbuotojas, įsitikinęs, kad tai rinkimų rinkliava.

O auka opozicinei partijai gali kainuoti verslą. Bent jau taip teigia patys opozicijos nariai ir priduria, kad už tą patį galima netekti darbo vietos ar net laisvės.

Tačiau visiškai kitos nuomonės yra M.Saakašvilio sąjungininkai. "Jie rinkimų nelaimės. Vienintelis, kas jiems rūpi, tai surinkti tam tikrą procentą balsų, kad galėtų užsitikrinti finansinę paramą iš biudžeto", – su panieka apie opozicines partijas kalbėjo vienas valdančiųjų atstovas parlamente.

Be to, opoziciją finansuoja ir kitaip remia Rusija, įsitikinę M.Saakašvilio sąjungininkai.

"Taip, ir jie (rusai – red. past.) to neslepia. Neseniai jie iškilmingai priėmė du opozicijos lyderius (viena jų – N.Burdžanadzė, – red. past.)", – į klausimą apie Rusijos daromą įtaką Gruzijos politinei sistemai atsakė Europos ir euroatlantinės integracijos valstybės ministras Gia Baramidzė.

Apie juodąsias technologijas

Gruzijos opozicija, savaime aišku, neigia šiuos kaltinimus ir M.Saakašvilio režimą kaltina ne tik teisiniu nihilizmu, bet naudojant specialiąsias tarnybas priešininkams sunaikinti. Esą opozicijos lyderiai nuolat sekami, jų pokalbių telefonu klausomasi. Tos pačios priemonės taikomos ir jų artimiesiems bei šalininkams.

Galiausiai sumontuojama neigiamo turinio vaizdo medžiaga, kuri parodoma per televizijas. Vienas panašaus turinio reportažas išgarsėjo visame pasaulyje. Kovo mėnesį per valstybės kontroliuojamą televiziją "Imedi" buvo parodytas reportažas, kuriame sumodeliuotas naujo karo su Rusija scenarijus: pasikėsinimą į M.Saakašvilį lydi rusų armijos invazija, o opozicijos lyderiai tampa Maskvos vėliavininkais. Tai sukėlė šoką ne tik Gruzijoje, bet ir visame pasaulyje.

"Rusų korta visada veikia ir visada panaudojama", – komentavo nevyriausybinės Gruzijos jaunųjų teisininkų asociacijos vadovė Tamara Chidašeli.

Valdantieji nelieka skolingi opozicijai. Pasak minėto parlamentaro, paties I.Alasanijos tėvas buvo KGB generolas, o jį politiku išaugino asmuo, kuris Maskvoje slapstosi nuo kaltinimų pasikėsinimu į buvusį Gruzijos prezidentą Eduardą Ševardnadzę. Panašių juodų dėmių turi visi opozicijos lyderiai, teigia parlamentaras.

Naujausias opozicijos skundas – rinkimų sąrašai. Pasak I.Alasanijos, net 88 proc. Tbilisio gyventojų turi teisę balsuoti, ir tai absurdiška. Tačiau valdantieji teigia, kad rinkėjų sąrašai tikslinami, o Rinkimų komisijos pirmininkas buvo pakeistas tos pačios opozicijos reikalavimu.

"Dabar vyriausybė ir opozicija vis labiau bendradarbiauja. Mes išmokome 2007-ųjų įvykių (tuomet jėga buvo išvaikyti opozicijos mitingai – red. past.) pamokas", – aiškino G.Baramidzė.

Apie naują revoliuciją

Užsienio diplomatai kitos nuomonės. "Politinių jėgų atskirtis ir nesusikalbėjimas labai didelis. Tai stiprėjo nuo pat Rožių revoliucijos, bet nuo 2007-ųjų tai įgavo milžinišką mąstą", – teigė ES delegacijos Gruzijoje vadovo pavaduotojas Robinas Liddellis.

Tą patį tvirtina ir iš Briuselio įvykius Gruzijoje stebintys Europos Komisijos pareigūnai.

"Tie, kurie buvo kartu per Rožių revoliuciją, dabar kovoja vienas su kitu. Vieni žiūri į Rusiją, kiti – į Europą, treti – į JAV, bet į juos niekas nežiūri", – ironiškai komentavo vienas aukštas Komisijos pareigūnas

Tad nenuostabu, kad netyla kalbos apie naują revoliuciją Gruzijoje. Ypač tai tapo aktualu po prezidento rinkimų Ukrainoje, kai Oranžinės revoliucijos lyderiai buvo nustumti į politikos paraštes, o į valdžią sugrįžo prorusiškas Viktoras Janukovyčius, ir po perversmo Kirgizijoje, kai Maskva su pasitenkinimu stebėjo Tulpių revoliucijos lyderio prezidento Kumanbeko Bakijevo nuvertimą. Spalvotųjų revoliucijų era baigėsi? Iniciatyva sugrįžta į Maskvos, kuri niekada neslėpė asmeninės neapykantos M.Saakašviliui, rankas?

"Mes negalime lyginti padėties Kirgizijoje ir Gruzijoje. Čia nėra tokios totalinės korupcijos, nėra tokios gilios neapykantos vyriausybei, kaip buvo Kirgizijoje", – kalbėjo R.Liddelllis, anksčiau dirbęs Vidurinėje Azijoje.

Apie naują revoliuciją stengiasi nekalbėti ir opozicija, tvirtinanti, kad permainos įmanomos tik per rinkimus. O ir eiliniai gruzinai jau pavargo nuo perversmų. Be to, M.Saakašvilis visiškai kontroliuoja jėgos institucijas. Opozicija susiskaldžiusi, neturi vieno lyderio ir patrauklios idėjos, išskyrus: "Saakašvili, lauk!"

Tiesa, užuominų, kad kantrybė senka, netrūksta nei gatvėse, nei opozicijos partijų būstinėse.

"Gruodį M.Saakašvilis įsakė Kutaisyje susprogdinti paminklą Antrojo pasaulinio karo aukoms ir žuvo du žmonės – motina su dukra. Sausį jis nusiuntė didžiulę stebėtojų armiją į Ukrainą ir šokiravo visus. Manau, būtent dėl M.Saakašvilio Julija Tymošenko prarado kelis procentus balsų ir pralaimėjo rinkimus. Vasarį M.Saakašvilis apkaltino Nicolas Sarkozy imant kyšius. Kovą buvo parodytas reportažas apie karą, kuris šokiravo ne tik Gruzijos gyventojus, bet ir tarptautinę bendruomenę. Balandį mes turėjome nuostabų interviu su vidaus reikalų ministru Vano Marabišviliu. Todėl laukiame, kas bus toliau, – dar šokiruojančių naujienų, – teigė N.Burdžanadzė. – Dažnai naudoju butelio metaforą. Aš nemėgstu gerti ne iš stiklinės, bet kai esi labai ištroškęs, tada būni priverstas gerti iš butelio. Mes nenorime naudoti jokių radikalių žingsnių, tik demokratinius mechanizmus ir normas. Bet kodėl mes turime laukti, kol nutiks kas nors bloga?"

Pasak vieno Tbilisyje dirbančio užsieniečio, protestuotojai, kaip žibutės tik pasirodžius pavasarinei saulei, suskubo išlįsti į Tbilisio gatves.

"Bet niekada negali nesakyti "niekada", – apsidraudė ir ES delegacijos Gruzijoje vadovo pavaduotojas.

Apie narystę ES

"M.Saakašvilis prarado neįkainojamą galimybę pakeisti šalį. Nė vienas kitas prezidentas neturėjo tokios didžiulės paramos tiek šalies viduje, tiek išorėje", – kalbėjo buvusi prezidento bendražygė N.Burdžanadzė.

Tačiau didelės dalies gruzinų teigimu, būtent ta parama ir nulėmė M.Saakašvilio režimo nuopolį.

"Kaltė krinta ant tarptautinės bendrijos, kuri be jokių sąlygų rėmė M.Saakašvilį, ir ant visuomenės, kuri taip pat besąlygiškai jį palaikė", – apibendrino Gruzijos jaunųjų teisininkų asociacijos vadovė T.Chidašeli.

Nusivylimas M.Saakašviliu jaučiamas ne tik Tbilisyje, bet ir Briuselyje. ES ir toliau skirs milijonus eurų ir bendradarbiaus su Gruzija pagal Europos kaimynystės ir kitas programas, bet nieko per daug nesitiki, išskyrus, kad tik nebūtų blogiau.

"Nėra jokių iliuzijų, kad Gruzija įvykdys kokių rimtų reformų. Ši šalis nebeįdomi nei energetiškai, nei ekonomiškai", – kalbėjo jau minėtas Europos Komisijos pareigūnas ir priminė, kad Gruzijos rinka nedidelė, o dujotiekiai ir naftotiekiai, einantys per šalies teritoriją, iš esmės yra per 20 km nuo jų nutolusių rusų tankų malonėje. Be to, patys gruzinai neskuba vykdyti visų Briuselio rekomendacijų, dažnai teisindamiesi, kad "jie okupuoti, rusai yra čia".

Todėl kalba apie Gruzijos narystę ES tėra politinės manipuliacijos.

"Aš nematau, kada Gruzija taps ES nare", – neoficialiai pareiškė aukšta Europos Komisijos pareigūnė, kurios specializacija – bloko plėtra.

Kita vertus, miglotos narystės perspektyvos tampa reformų stabdžiu.

"Plėtra – labai svarbus paskatinimas. Geriausias pavyzdys – Vidurio ir Rytų Europos bei Baltijos valstybės. O mes dabar neduodame pažado, todėl ir nėra reakcijos", – teigė Europos Komisijos pareigūnas.

Evaldas Labanauskas su 14 žurnalistų iš kitų ES šalių dalyvavo Briuselyje ir Gruzijoje "European Journalism Center" surengtame seminare "Europos kaimynystės politika: rožinė ateitis?"