Palyginti ilgą pristatymo laiką iš esmės lemia tai, kad šie produktai dabar labai paklausūs, nurodė ministrė. Šiuo metu Latvijos oro erdvę saugo daugiausia NATO oro patruliavimas.

Latvijos gynybos ministerija turi tris raketų sistemų projektus: pakrančių apsaugos nuo laivų, vidutinio nuotolio oro gynybos ir raketinės artilerijos.

Latvija ir Estija bendrai nusprendė pirkti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą IRIS-T. Tai bus didžiausias karinis įsigijimas po Latvijos nepriklausomybės atgavimo. Galima kontrakto vertė ir kitos detalės neskelbiamos, bet sistemų pristatymas galėtų prasidėti 2025-aisiais. Anksčiau buvo pranešta, kad oro gynybos sistemoms gali būti išleista apie 600 mln. eurų.

Pernai rudenį Gynybos ministerija pradėjo derybas su JAV dėl priešlaivinių raketų sistemų „Naval Strike Missile“ (NSM) pirkimo iš kompanijos „Kongsberg Defence & Aerospace“. Ministerija taip pat tęsia šešių raketinės artilerijos sistemų HIMARS įsigijimo iš JAV procesą.

Ministrės vertinimu, Latvijos kariuomenė šiuo metu labai sparčiai vystoma.

Ji pažymėjo, kad reikšmingai patobulinti ir kariuomenės planavimo dokumentai. Pavyzdžiui, neseniai patvirtinta Latvijos naujoji gynybos koncepcija yra karo metu, atsižvelgiant į dabartines grėsmes parašytas dokumentas. Naujieji NATO gynybos planai Baltijos valstybėms taip pat yra daug išsamesni, juose numatomas teritorijos gynimas nuo pirmojo centimetro.

I. Murniece pridūrė, kad prasidėjo Latvijos rytinės sienos stiprinimo taip pat ir kariniu požiūriu darbas, kad pasienyje, pavyzdžiui, reikia mobilumo blokavimo priemonių.