Palomaro miestelio gyventojai, regis, galėtų džiaugtis – jų miestas prieš 50 metų per plauką išvengė branduolinio sprogimo. Tačiau vietos gyventojai iki šiol gyvena baimėje. Kodėl?

Stebuklas, kad nesprogo

Vieną saulėtą 1966 m. rytą virš Palomaro miesto, esančio visai šalia Viduržemio jūros – pietinėje Ispanijos dalyje, susidūrė du Amerikos karo lėktuvai – ilgųjų nuotolių bombonešis B-52 ir KC-135 degalų tankeris.

Susidūrimas įvyko maždaug 9,4 km aukštyje, o lėktuvų nuolaužos pasklido netoli miestelio.

Palomaro gyventojai, regis, gali dėkoti likimui. B-52 bombonešis buvo ginkluotas keturiomis branduolinėmis bombomis ir visos jos smigo žemyn kartu su sudaužytu lėktuvu.

Sprogimas, galėjęs nušluoti ne tik Palomarą, bet ir aplinkinius miestus 50 km spinduliu, nekilo.

Tačiau dvi iš keturių bombų buvo pažeistos ir rėžėsi į žemę. Trečioji išsiskleidus parašiutui nusileido nepažeista, o ketvirtoji smigo į Viduržemio jūrą.

Prarastas bombas amerikiečiai pavadino sulūžusiomis strėlėmis.

Nelaimė įvyko tuo metu, kai bombonešio įgula ore bandė pasipildyti degalų atsargas.

Manolo Gonzálezas, įvykių liudininkas, pasakojo tą dieną išgirdęs didžiulį sprogimą.

"Pažvelgiau į viršų ir pamačiau didžiulį liepsnos kamuolį, kuris krito tiesiai iš dangaus. Abu lėktuvai dar ore subyrėjo į mažas dalis", – sakė liudininkas.

M.Gonzálezas teigė, kad dalis nuolaužų nukrito visai netoli vietos pradinės mokyklos. Joje, pasak vyro, tuo metu mokytojavo jo žmona.

"Čiupau savo motorolerį ir nuskubėjau per miestą į mokyklą. Lėktuvas nukrito visai šalia pastato", – sakė M.Gonzálezas.

Niekas per nelaimę ant žemės nenukentėjo. Iš viso per avariją žuvo septyni žmonės – keturi iš degalų tankerio ir trys iš bombonešio. Likę keturi B-52 įgulos nariai sugebėjo katapultuotis.

1966 m. Palomaro miestas Ispanijoje buvo, ko gero, nykiausia vieta Žemėje, nors danguje virš regiono skraidė to meto aviacijos stebuklai.

Buvo pats Šaltojo karo įkarštis. Branduolines bombas gabenantys JAV bombonešiai B-52 diena iš dienos praleisdavo ore – buvo siekiama atgrasyti Tarybų Sąjungą nuo galimo branduolinio smūgio JAV.

Minėtas B-52 patruliavo pietinėje Europos dalyje. Pakilęs iš bazės Šiaurės Karolinoje lėktuvas turėjo apskristi Viduržemio jūrą.

Kelionei atgal reikėjo pasipildyti degalų. Tam tikslui iš karinės bazės pietinėje Ispanijoje pakilo degalų lėktuvas. Tačiau operacija buvo nesėkminga ir abu orlaiviai smigo žemėn.

Sudėtinga ir brangi operacija

Po nelaimės JAV ir Ispanijos pareigūnams teko likviduoti avarijos padarinius.

Nors buvo numatyta, kad nelaimės atveju bombas nuo susidūrimo su žeme apsaugo specialūs parašiutai, dviejų bombų parašiutai neišsiskleidė. Todėl, kaip vėliau teko pripažinti JAV kariniams ekspertams, tik per laimingą atsitiktinumą pietinis Ispanijos regionas netapo antrąja Hirošima ir Nagasakiu.

Praėjus kelioms dienoms nuo nelaimės Palomaro miestas tapo didžiulės karinės operacijos epicentru.

Čia sugužėjo 700 JAV karių, ekspertų ir mokslininkų. Vieni rūpinosi bombų apsauga, dar kiti vertino galimą pavojingą žmonių gyvybei užterštumą.

Buvo nutarta, kad amerikiečiai iš Palomaro išgabens galbūt plutoniu užterštą gruntą. Žemės buvo sukrautos į specialius konteinerius ir išplukdytos į Jungtines Valstijas.

Ieškoti jūroje nukritusios bombos buvo pasiųsti 20 amerikiečių karinių laivų, tarp jų – povandeninių. Ši operacija JAV laivynui kainavo net 10 mln. dolerių.

Barbara Moran, knygos "The Day We Lost the H-Bomb" autorė, skaičiavo, kad tai buvo brangiausia visų laikų JAV laivyno operacija.

"Tuo metu, kai JAV pajėgos ieškojo bombos, netoli plaukiojo sovietų laivai. Sovietai tuo metu turėjo geras povandenines technologijas", – apie operacijos svarbą pasakojo rašytoja.

Galiausiai buvo atliekami tyrimai, ar iš dviejų po smūgio pažeistų branduolinių bombų į aplinką patekęs plutonis kelia pavojų aplinkiniams gyventojams.

Atlikus tyrimus Ispanijos ir JAV vyriausybės patvirtino, kad nelaimės zonoje pavojaus žmonėms nėra.

Buvęs JAV ambasadorius Ispanijoje Biddle'as Duke'as net išsimaudė jūroje toje vietoje, kur nukrito bomba.

Paklaustas, ar nebijo, kad vanduo – radioaktyvus, ambasadorius šmaikščiai atsakė: "Jei tai radioaktyvu, aš myliu radiaciją."

Galiausiai abi šalys pasirašė susitarimą, kad finansuos vietos gyventojų kasmetes medicinines apžiūras.

Taip pat Vašingtonas ir Madridas įsipareigojo atlikti nuolatinius grunto ir pasėlių tyrimus.

Vietiniai bijo plutonio

Pasaulis pamiršo šią nelaimę, tačiau vietiniai tvirtina iki šiol jaučiantys nerimą, kad nusėdęs į žemę plutonis gali pasklisti.

José María Herrera, vietos žurnalistas, perspėjo, kad ne visos pavojingos medžiagos buvo pašalintos.

"Matote šį kraterį? Čia nukrito bomba. Iki šiol čia pasikasęs galėtumei išgauti gryno plutonio", – sakė žurnalistas.

Tiesa, suskaičiuoti, kiek plutonio tebėra Ispanijos žemėje, – sudėtinga. Amerikiečiai niekuomet neatskleidė, kiek kiekvienoje iš bombų šios nuodingos medžiagos buvo.

Visgi tyrėjas Carlosas Sancho mano, jog iš viso į žemę galėjo patekti nuo 7 iki 10 kg plutonio. Tiesa, ekspertas pridūrė tikįs, kad plutonis nekelia pavojaus gyventojų sveikatai.

Tačiau B.Moran sako, kad pajudinus žemę plutonis gali pasklisti į aplinką.

"Dabar plutonis tarsi yra žemėje, tačiau žemė juk gali būti pajudinta ir plutonis gali būti paskleistas", – teigė autorė.

Nenuostabu, kad Palomaro miesto gyventojai jaučiasi gyvenantys kaip ant parako statinės.

Ispanijos valdžia ramina, kad plutonis nepasklis, jei niekas nesiims kasinėti žemės. Tačiau vietos gyventojai piktinasi, kad vien žinia apie galimą pavojų atgraso žmones nuo jų miesto.

"Kiekvieną kartą, kai žiniasklaida paskelbia ką nors apie mūsų miestelį ir čia nutikusią nelaimę, lauk nemalonumų. Daug žmonių nenori čia atvykti gyventi, nes bijo, kad užsikrės, kad čia žmonės serga vėžiu ir t. t.", – kalbėjo vietos barmenas Andresas Portillo.

Kai vietiniai bando aiškinti, kad jų mieste – saugu, jie dažniau pridaro daugiau žalos nei naudos.

Pasak jų, tai į miestą neatvyksta turistai, tai žmonės bijo pirkti išaugintus regione maisto produktus. O būtent žemės ūkis maitina miestą.

Vietiniai tikisi, kad JAV ir Ispanijos vyriausybės susitars ir galutinai išvalys nelaimės zoną.

Ispanijos užsienio reikalų ministras, susitikęs su JAV valstybės sekretore Hillary Clinton, pažadėjo, kad šis klausimas bus sprendžiamas.

Tačiau po kurio laiko amerikiečiai atrėžė, jog toliau vyks tik derybos.

Visgi Palomaro miesto meras Juanas José Pérezas nepraranda vilties. Priešingai, jis mąsto, kaip nelaimę paversti pajamų šaltiniu. Kol kas mero planuose – istorinis muziejus, kuriame būtų eksponuojami daiktai, susiję su lėktuvų nelaime.

"Galbūt būtų galima pastatyti bombonešio B-52 kopiją. Galėtume siūlyti pasivaikščiojimus po nelaimės zoną", – svarstė meras.

Vis dėlto ir jis pridūrė, kad kiekviena istorija turi turėti pabaigą. Taigi, J.J.Pérezas norėtų, kad amerikiečiai grįžtų ir baigtų, ką pradėjo.