70 metų Petra Teegen kiekvieną rytą apeina savo valdas ir patikrina jų gyventojus. Visi šie arkliai ir poniai liko be šeimininkų – dėl pačių įvairiausių priežasčių ir pateko į pagalbos centrą, ar tiesiog buvo palikti prie jo vartų.

Pavyzdžiui, ponis vardu Liūtaširdis, kuriam dėl problemų plaučiuose reikia druskų inhaliacijų. Petra įsirengė ir tokį gydymo gardą.

„Jis buvo paliktas arklidėse naktį su rašteliu ant pakinktų: „Sveiki, mano vardas Liūtaširdis ir aš bijau vaikų“. O jis ir taip labai neramus. Bet dabar jis tai žino ir mielai mūsų klauso. Tiesa, Löwi?“ – pasakojo pagalbos arkliams centro vadovė P. Teegen.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Visus tokius naujus arklių ir ponių prieglaudos gyventojus, Petra ir su ja bendradarbiaujantys veterinarai stengiasi nuodugniai apžiūrėti, išsiaiškinti jų ligas ir pabandyti jas išgydyti.

„Pacientas tikriausiai serga lėtiniu bronchitu dėl alergijos. Norime pamatyti, ar jo bronchuose yra daug gleivių, ar jį reikia gydyti ilgiau, ar jau galime lėtai atpratinti nuo vaistų“, – kalbėjo veterinaras Martin Hinrichsen.

Be abejo, Petra labiausiai džiaugiasi, kai pavyksta surasti jos globotiniams naujus šeimininkus. Pavyzdžiui, poniui vardu Mukas. Dešimties metų amžiaus ponis ruošiasi keliauti į ūkį Amrumo saloje.

„Ilgai ieškojome ponio savo penkiamečiui sūnui. Pamatę internete jį iš karto įsimylėjome ir pagalvojome, kad reikia jį apžiūrėti. Tada pasikalbėjau su Petra ir, laimė, jam buvo leista kartu su mumis atvykti į nuostabią Šiaurės jūros salą – Amrumą“, – pasakojo naujasis Muko šeimininkas Jonas Esken.

Kadangi Petra yra mačiusi daug tikrai liūdnų elgesio su arkliais atvejų, ji visada iš anksto pasikalba su naujųjų savininkų gyvenamoje vietoje dirbančiais veterinarijos gydytojais ir pasitikslina, ar šie žmonės kada nors nebuvo pripažinti kaltais dėl gyvūnų nepriežiūros.

Be to naujieji savininkai privalo pasirašyti išsamią gyvūno apsaugos sutartį ir įsipareigoti niekada neatiduoti arklio ar ponio į skerdyklą.