Pasak teisingumo ministro Rockefellerio Vincent'o (Rokfelerio Vensano), šis sąmokslas buvo „bandymas įvykdyti valstybės perversmą“. Kiti valdžios atstovai pranešė, kad iš viso buvo sulaikyti 23 asmenys, įskaitant aukšto rango teisėją ir nacionalinės policijos pareigūną.

„Dėkoju savo rūmų apsaugos vadovui. Šių žmonių tikslas buvo pasikėsinti į mano gyvenimą“, – sakė J. Moise'as.

„Tas planas buvo sužlugdytas“, – pridūrė jis, kalbėdamas ant kilimo ir tūpimo tako sostinės Port o Prenso oro uoste, jį lydint žmonai ir ministrui pirmininkui Josephui Jouthe'ui (Žozefui Žutui).

J. Jouthe'o teigimu, sąmokslininkai buvo užmezgę ryšius su prezidento rūmuose dirbančiais policininkais, ketinusiais suimti J. Moise'ą ir padėti paskirti „pereinamojo laikotarpio“ prezidentą.

Haičio nacionalinės policijos pajėgų direktorius Leonas Charles'is (Leonas Šarlis) pareiškė, jog pareigūnai konfiskavo dokumentų, grynųjų pinigų ir kelis ginklus, įskaitant automatus, pistoletą kulkosvaidį „Uzi“, pistoletus ir mačetes.

J. Jouthe'as pridūrė, kad tarp dokumentų buvo ir vieno teisėjo, planavusio tapti laikinuoju pereinamojo laikotarpio vyriausybės lyderiu, kalba.

Tačiau politinės opozicijos atstovai atmetė pareiškimus, kad buvo mėginama įvykdyti valstybės perversmą.

„Perversmai nevykdomi pasitelkiant du pistoletus ir tris ar keturis šautuvus“, – naujienų agentūrai AFP sakė advokatas Andre Michelis (Andrė Mišelis).

Jis pridūrė, kad J. Moise'as negali teigti tapęs nepavykusio perversmo auka, nes jo kadencija prezidento poste jau baigėsi.

J. Moise'as pastaruosius metus nevaržomai kontroliuoja Haitį ir sako liksiantis valstybės vadovu iki 2022 metų vasario 7 dienos. Opozicija su tokia jo konstitucijos interpretacija nesutinka ir rengia protestus, teigdama, kad jo kadencija baigėsi sekmadienį.

Protestai prieš vyriausybę

JAV penktadienį parėmė prezidento užmojus likti valdžioje, o Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas) nurodė, jog Vašingtonas paragino surengti „laisvus ir sąžiningus įstatymų rinkimus, kad parlamentas galėtų vėl vykdyti savo teisėtą vaidmenį“.

Ginčas dėl prezidento kadencijos pabaigos tęsiasi nuo J. Moise'o išrinkimo 2015 metais. To balsavimo rezultatai vėliau buvo panaikinti dėl sukčiavimo, o vėlesniais metais surengtus rinkimus J. Moise'as irgi laimėjo.

Po pastarojo ginčijamo balsavimo 2018 metų vasarą suintensyvėjo demonstracijos reikalaujant jo atsistatydinimo.

Deputatai, senatoriai, merai ir kiti vietos valdžios atstovai turėjo būti renkami 2018 metais, tačiau tie rinkimai buvo atidėti – taigi, susidarė vakuumas, o J. Moise'as ėmė teigti turįs teisę likti valdžioje papildomus metus.

Pastaraisiais metais supykę haitiečiai demonstravo prieš esą nevaldomą korupciją vyriausybėje ir nusikalstamų gaujų savivaliavimą.

Penktadienį Haityje misijai prie Jungtinių Tautų atsiųstame laiške kelios žmogaus ir moterų teisių gynimo organizacijos kaltino ją teikiant techninę ir logistinę paramą J. Moise'ui, planuojančiam balandžio mėnesį surengti referendumą dėl konstitucinės reformos, po kurio turėtų vykti prezidento ir parlamento rinkimai.

„Jungtinės Tautos jokiu būdu neturi remti prezidento Jovenelio Moise'o antidemokratiškų planų“, – pabrėžiama laiške.

Port o Prense sekmadienį įvyko negausių demonstracijų ir pavienių susirėmimų su policija.