Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) trečiadienį atšaukė savo buvusią partnerę Segolene Royal (Segolen Ruajal) iš politikos užribio ir pakvietė prisidėti prie naujos, performuotos vyriausybės, praėjus kelioms dienoms nuo didelės nesėkmės, kurią jo Socialistų partija patyrė vietos valdžios rinkimuose.

Skaudi nesėkmė sekmadienio rinkimuose paskatino F.Hollande'ą atleisti buvusį premjerą Jeaną-Marcą Ayrault (Žaną Marką Airo) ir pakeisti jį griežtai kalbančiu vidaus reikalų ministru Manueliu Vallsu (Manueliu Valsu).

Prezidentas ir naujasis premjeras negaišdami laiko radikaliai pertvarkė vyriausybę, paliko joje tik 16 ministrų vietoje buvusių 38 ir paskyrė į ją du naujus žmones.

S.Royal, kuri F.Hollande'ui pagimdė keturis vaikus ir kuri 2007 metais pralaimėjo prezidento rinkimus Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi), buvo paskirta aplinkos ministre ir įspūdingai sugrįžo į pagrindinės srovės politiką.

S.Royal yra viena didžiausių Socialistų partijos sunkiasvorių, bet jos įtraukimą į pirmąjį F.Hollande'o ministrų kabinetą, kaip kalbama, blokavo tuometinės prezidento draugės Valerie Trierweiler (Valeri Trirveiler) priešiškumas.

Dabar šios kliūties nebėra, nes F.Hollande'as išsiskyrė su V.Trierweiler sausio mėnesį, kai pasirodė pranešimų esą jis užmezgė romaną su aktore Julie Gayet (Žiuli Gajė).

Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovisis), kuris, kaip finansų ir ekonomikos ministras nesugebėjo ištraukti Prancūzijos iš ekonominių bėdų, buvo pakeistas dviem kontrastiškais politikais.

Buvęs darbo ministras Michelis Sapinas (Mišelis Sapenas), artimas F.Hollande'o sąjungininkas ir griežto biudžeto šalininkas, dabar buvo paskirtas į įtakingą finansų ministro postą.

Ekonomikos ministru buvo paskirtas kairiojo sparno atstovas Arnaud Montebourg'as (Arno Monteburas), kuris, kaip pramonės atnaujinimo ministras ankstesnėje vyriausybėje, buvo griežtai kritikuojamas, kad yra priešiškas verslui.

Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas (Loranas Fabiusas) ir gynybos ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) išsaugojo savo postus.

MILŽINIŠKI IŠŠŪKIAI

Naujosios vyriausybės laukia sunkus uždavinys sumažinti nedarbą, kuris vasario mėnesį šalyje buvo rekordinis – 3,34 mln. bedarbių.

Ministrams reikės spręsti „ekonominį kontekstą, kuris smarkiai pablogėjo“, sakė Fredericas Dabi (Frederikas Dabi) iš visuomenės nuomonės tyrimo instituto „Ifop“. Biudžeto deficitas Prancūzijoje po socialistų valdymo 22 mėnesių vis dar yra labai aukštas.

Tuo tarpu augimo beveik nėra, ir prancūzų pyktis atsispindėjo sekmadienį įvykusiuose municipalitetų rinkimuose, po kurių socialistai prarado 155 miestų ir miestelių kontrolę, kuri teko pagrindinei opozicijai ir kraštutiniams dešiniesiems.

F.Hollande'as pavedė M.Vallsui įgyvendinti verslui palankių priemonių paketą, vadinamąjį Atsakomybės paktą, kuriuo numatoma mažinti mokesčius firmoms, stabdančius darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą; šių priemonių įgyvendinimas bus kompensuojamas mažinant kitas biudžeto išlaidas 50 mln. eurų.

Jis taip pat paprašė jo išjudinti naują „Solidarumo paktą“, kuris apimtų priemones išlaidoms švietimui ir sveikatos apsaugai didinti ir asmeninių pajamų mokesčiams mažinti.

Tačiau kai kurie Socialistų partijos veikėjai yra smarkiai nepatenkinti 51 metų M.Vallso paskyrimu į premjero postą.

Buvęs vidaus reikalų ministras labai populiarus tarp įvairių politinių pažiūrų rinkėjų, tačiau šis politikas, dėl savo stiliaus ir programos neretai lyginamas su buvusiu Didžiosios Britanijos premjeru Tony Blairu (Toniu Bleiru), yra užsitraukęs griežtesnės kairiosios pakraipos partios, socialistų, nemalonę.

Žaliųjų partija EELV jau paliko vyriausybės laivą, antradienio vakarą paskelbusi, kad „EELV atsisako dalyvauti Vallso vyriausybėje“, – nors būtent naujasis premjeras pasiūlė įkurti didesnę ministeriją, atsakingą už ekologiją, energetiką ir susisiekimą, kuriai jie galėjo vadovauti.

Pasak ekonomistų, dabar itin svarbus klausimas, ar naujoji vyriausybė toliau vykdys įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES) sumažinti Prancūzijos biudžeto deficitą nuo 4,3 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tikėtina, kad Paryžius šį uždavinį atidės į šalį, tačiau tai gali užrūstinti Briuselį.

„Manau, Prancūzija puikiai žino savo įsipareigojimus. Jai buvo suteikti dveji metais – ir akivaizdu, jog reikia atlikti kai kuriuos darbus“, – euro zonos vadovas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas) perspėjo antradienį.

Analitikai prognozuoja, kad M.Vallsas savo ministrus daug griežčiau kontroliuos negu jo pirmtakas.

F.Dabi pareiškė: „Buvo susidaręs įspūdis, kad Ayrault nelabai vadovavo savo vyriausybei.“