Du trečdaliai Hondūro gyventojų gyvena skurde, čia karaliauja narkotikų karteliai, o korumpuota policija tyli. Tai tik keletas priežasčių, kodėl ši nedidelė Lotynų Amerikos šalis pagal žmogžudysčių skaičių pirmauja visame pasaulyje.

Tiesia pagalbos ranką

Ankstyvą vieno šeštadienio rytą Liaudies laidojimo tarnyboje Tegusigalpoje, Hondūro sostinėje, suskambo telefonas. Paskambinęs morgo darbuotojas pranešė, kad vienai šeimai reikia pagalbos: dar vienas jos narys dieną anksčiau buvo nužudytas, o ji neturi pinigų padorioms laidotuvėms.

Laidojimo tarnybos kieme sudėta krūva naujų karstų – vieni smėlio spalvos, kiti pilki. Netrukus juodas pikapas į morgą jau vežė tuščią karstą, taip pat karsto stovą, užuolaidas ir žvakes, kavą ir duoną laidotuvininkams.

Atsisveikinimas su 26 metų Ramonu Orlando-Varela surengtas vietos bažnyčioje, jaunuolis palaidotas sklype, kurį taip pat parūpino Liaudies laidojimo tarnyba.

Kraupi statistika

Nemokamos laidotuvės vargšams – tai Tegusigalpos mero Ricardo Alvarezo idėja.

"Kai prieš maždaug septynerius metus kandidatavau į mero postą, pamačiau, kad laidojami plastikiniuose šiukšlių maišuose, – prisiminė miesto galva. – Tuomet pasakiau, kad taip negali būti mano šalyje, mano mieste. Todėl jau septintus metus vadovauju Laidojimo tarnybai."

Skamba tragiškai, bet šios paslaugos Hondūre yra paklausios kaip niekada anksčiau. Nacionalinė žmogaus teisių komisija apskaičiavo, kad šioje 8 mln. gyventojų turinčioje šalyje kas 74 minutes įvyksta smurtinė žmogžudystė.

Pernai Hondūras pralenkė visas kitas pasaulio šalis: 100 tūkst. gyventojų teko 86 žmogžudystės. Metais anksčiau jų buvo 82.

Galima palyginti: Didžiojoje Britanijoje 100 tūkst. gyventojų tenka vos viena žmogžudystė, Lietuvoje – aštuonios, Meksikoje – 18.

Niekas nėra saugus

Dauguma žmonių Hondūre nužudomi šaunamaisiais ginklais. Priežasčių, kodėl žmogžudysčių skaičius nuo 2005 m. kone padvigubėjo, yra keletas.

Čia dešimtmečiais vešėjo korupcija, nusikalstamos grupuotės ir ginklai. Jungtinių Tautų duomenimis, dešimčiai Hondūro gyventojų tenka vienas ginklas. 2009 m., kai buvo nuverstas prezidentas Manuelis Zelaya, kilo politinių žmogžudysčių banga. O dabar Hondūre tvirtas pozicijas užėmė į pietus pasistūmėję Meksikos narkotikų karteliai.

Niekas nėra saugus: nei politiniai aktyvistai, nei žurnalistai, nei teisininkai. Bet Liaudies laidojimo tarnyba padeda ne tik smurto aukoms.

Anksti ryte į tarnybą prisistatęs Miguelis Antonio Bueso Redondo papasakojo visai kitokią istoriją: "Mano žmona po cezario pjūvio pagimdė dvynukus. Manome, kad viskas baigėsi laimingai, bet vienas kūdikis pradėjo kraujuoti ir mirė. Visiškai neturėjau pinigų karstui. Viena slaugytoja papasakojo man apie šią paslaugą ir netgi už mane užpildė visus dokumentus. Štai kodėl esu čia."

Atlikęs visus formalumus, vyras išėjo ant peties nešdamas mažą baltą karstelį.

Liaudies laidojimo tarnyba dirba kiekvieną dieną 24 valandas per parą. Telefonas netyla nei dieną, nei naktį. Skambina iš morgo, iš ligoninės arba paprasti žmonės, apie nemokamą laidojimą išgirdę iš draugų ar artimųjų.

Tarnyboje dirba 18 žmonių, ji turi dvejus laidojimo namus. Jie visiškai parengti ceremonijoms, kurios paprastai užtrunka 12–14 valandų.

Nuvežė dukras į mokyklą

Skurdžiame šiauriniame Tegusigalpos kvartale Liaudies laidojimo namų darbuotojai atnešė R.Orlando-Varelos karstą į kuklią medinę bažnyčią. Paskui jie visus susirinkusius pavaišino kava.

Liaudies laidojimo tarnyba R.Orlando-Varelos dviejų dukterų motiną Ericą Fuentes išgelbėjo nuo didelių rūpesčių, nes privačios laidotuvės būtų kainavusios maždaug 1 tūkst. JAV dolerių (2,6 tūkst. litų).

Ji buvo kartu su vyru, kai jis buvo nužudytas, todėl susitaikyti su mirtimi jai ypač sunku.

"Mes važiavome atgal, palikę mergaites mokykloje, kai tai įvyko, – sakė moteris. – Manau, Ramonas buvo nušautas per klaidą. Buvome labai arti, ranka į ranką, todėl tikriausiai Dievas man padėjo ir išgelbėjo mano gyvybę."

Kitą dieną pikapas išsivežė R.Orlando-Varelos karstą į kapines, kur jis atgulė amžino poilsio. Yoni Alexanderas Osorio-Hernandezas, Liaudies laidojimo tarnybos darbuotojas, užtikrino, kad paskutinė kelionė vyktų sklandžiai.

"Mums irgi skaudu, ypač dėl to, kad mūsų šalyje tiek daug smurto, – sakė vyras. – Dauguma šeimų, kurios kreipiasi į mus, iš tiesų gyvena labai skurdžiai. Mūsų paslaugos remiasi solidarumu – solidarumu su šiomis šeimomis joms tokiu sunkiu metu."