Elgesys su migrantais, Turkijoje turinčiais laikiną apsaugą, yra tarptautinės teisės pažeidimas, savo ataskaitoje teigia Niujorke įsikūrusi „Human Rights Watch“ (HRW).

Turkijos vyriausybė anksčiau yra atmetusi kaltinimus dėl prievartinio pabėgėlių sugrąžinimo į Siriją.

Turkijoje yra didžiausia pasaulyje pabėgėlių populiacija, o didžiausią jos dalį sudaro 3,6 mln. sirų, pabėgusių nuo dešimtmetį trunkančio karo jų šalyje.

Kaip nurodo HRW, deportuoti sirai tyrėjams sakė, kad Turkijos pareigūnai areštavo juos jų namuose, darbovietėse ar gatvėse. Jie buvo laikomi prastomis sąlygomis, daugelis buvo sumušti, prieš juos smurtauta, jie versti pasirašyti dokumentus dėl „savanoriško“ sugrįžimo į Siriją.

Vėliau šie sirai, surakinti antrankiais, buvo nuvežti prie Sirijos sienos – kelionė galėdavo trukti iki 21 valandos – ir grasinant ginklu išvaryti į Siriją.

„Pažeisdami tarptautinę teisę Turkijos pareigūnai sulaikė šimtus sirų pabėgėlių, net suaugusiųjų nelydimų vaikų, ir privertė juos sugrįžti į Šiaurės Siriją“, – sakė HRW tyrėja Nadia Hardman.

Teisinis negrąžinimo principas, kurio Ankara turi laikytis pagal tarptautines sutartis, draudžia sugrąžinti žmogų į vietą, kur jam gresia realus persekiojimo, kankinimo pavojus ar pavojus gyvybei. Jungtinių Tautų tyrimų Sirijoje komisija praėjusį mėnesį pakartotinai deklaravo, kad Sirija nėra saugi sugrįžtantiems žmonėms.

Kilus sunkiai ekonominei krizei, požiūris į pabėgėlius Turkijoje pasikeitė į blogąją pusę, būta išpuolių prieš sirų namus ir kompanijas.

Artėjant rinkimams, vyriausybė siekia sugrąžinti daugiau pabėgėlių į Turkijos kariuomenės kontroliuojamus Šiaurės Sirijos rajonus.

Anksčiau šį mėnesį vienas turkų pareigūnas sakė, kad savanoriškai jau sugrįžo beveik 527 tūkst. sirų. Gegužę skelbdamas apie namų statybos projektą Sirijos šiaurės vakariniame Idlibo regione, turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) sakė, kad tai paskatins 1 mln. pabėgėlių sugrįžti iš Turkijos.

R. T. Erdoganas neseniai užsiminė apie politikos Sirijos atžvilgiu pasikeitimą ir galimybę derėtis su sirų prezidentu Basharu al Assadu (Bašaru Asadu). Sirijos opozicijos grupes remianti Ankara anksčiau reikalaudavo B. al Assado nušalinimo. Daug Turkijoje gyvenančių sirų nuogąstauja, kad šiltėjantys Ankaros ir Damasko santykiai galėtų nulemti didesnį spaudimą jiems grįžti.

„Nors Turkija suteikė laikiną apsaugą 3,6 mln. sirų pabėgėlių, dabar atrodo, kad Turkija bando paversti Šiaurės Siriją pabėgėlių sąvartynu“, – sakė N. Hardman.

HRW nuo vasario iki rugpjūčio apklausė 37 sirų vyrus ir du berniukus, taip pat į Siriją deportuotų žmonių giminaičius.

Visi į Siriją sugrąžinti žmonės sakė, kad buvo deportuoti drauge su dešimtimis ar šimtais kitų ir buvo priversti pasirašyti savanoriškos repatriacijos susitarimus. Vienas 26 metų vyras iš Sirijos šiaurėje esančio Alepo miesto sakė, jog turkų pareigūnas jam pagrasino, kad tie, kas mėgins vėl patekti į Turkiją, bus nušauti.

N. Hardman teigimu, Europos Sąjunga turėtų sustabdyti savo finansavimą migracijos sulaikymui ir sienų kontrolei, kol vyksta prievartinės deportacijos. Pagal 2016 metų susitarimą, ES skyrė 6 mlrd. eurų pagalbos Turkijai, kad ji sumažintų migrantų srautą į Europą.