62 metų Antonio Ledezma (Antonijus Ledesma) į Madridą atvyko šeštadienį. Į Ispaniją jis atkeliavo iš Kolumbijos, į kurią atvyko pasprukęs iš savo šalies, kur buvo laikomas namų arešto sąlygomis. Jis sakė padėsiąs organizuoti pasipriešinimą vis stiprėjančiam N. Maduro autoritarizmui, privertusiam milijonus Venesuelos gyventojų kęsti maisto ir vaistų trūkumą.

„Atvažiavome čia ne džiaugtis auksine tremtimi; atvykome čia dirbti“, – žurnalistams Madride sakė A. Ledezma drauge su buvusiu Kolumbijos prezidentu Andresu Pastrana bei Ispanijos centro dešiniųjų partijos „Ciudadanos“ lyderiu Albertu Rivera.

„Pasiruošk, N. Maduro, nes dabar išgirsi Venesuelos tremtinių variklių riaumojimą, kuris bus organizuojamas visame pasaulyje, kad išaiškėtų tiesa“, – sakė jis.

Teisininko išsilavinimą turintis A. Ledezma buvo suimtas ir įkalintas 2015-ųjų vasarį dėl kaltinimų rengus sąmokslą prieš prezidentą. Nuo šių metų rugpjūčio jis buvo laikomas namų arešto sąlygomis.

Jis prisipažino, kad praėjusią savaitę jam pavyko pasiekti Kolumbiją „bendradarbiaujant“ su Venesuelos kariuomenės nariais. Politikas tvirtino, kad nesijaus „laisvas, kol (jo šalyje) nebus paleisti visi politiniai kaliniai“.

A. Ledezma taip pat vadina Venesuelos vyriausybę „prekeivių narkotikais bendrininke“, leidusia „alkti 300 tūkst. vaikų“.

Praėjusį penktadienį jis teigė pabėgęs iš Karakaso, nes Venesuelos kariuomenė ir žvalgybos pareigūnai jį esą informavo apie prieš jį rezgamą „vyriausybės planą“, tačiau daugiau detalių apie tai A. Ledezma nepateikė.

Naftos turtinga Venesuela šiuo metu išgyvena ekonomikos krizę, dėl kurios šalies gyventojams trūksta būtiniausių maisto produktų ir vaistų.

N. Maduro pozicijos pastaruoju metu sustiprėjo: prezidentas užgniaužė keturis mėnesius trukusius protestus, per kuriuos žuvo 125 žmonės, suvaržė nepriklausomą žiniasklaidą, suformavo Konstitucinę asamblėją iš savo sąjungininkų ir paveržė įstatymų leidžiamąją galią iš opozicijos dominuojamos Nacionalinės Asamblėjos.

Anksčiau šį mėnesį Maskva ir Karakasas pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl 150 mlrd. dolerių (beveik 128 mlrd. eurų) siekiančios Venesuelos skolos restruktūrizavimo.

Tuo tarpu Vašingtonas paskelbė Venesuelai naujų sankcijų ir pavadino N. Maduro „diktatoriumi“.