Įvaizdžio dalis

Milošas Zemanas, Bohemijos provincijos protežė, buvo prezidentu visas dvi penkerių metų kadencijas ir abu kartus nedidele persvara įveikė vadinamuosius miesto elito atstovus – iš pradžių kunigaikštį ir užsienio reikalų ministrą Karelą Schwarzenbergą, o paskui – Mokslų akademijos vadovą Jiří Dragošą. M. Zemanas nebeturi teisės kandidatuoti.

Šie prezidento rinkimai – tik treti rinkimai, kai balsuoja piliečiai, o ne parlamentas. Čekai mėgsta dalyvauti politikoje, todėl ir šie rinkimai buvo šalies žiniasklaidos plačiai nušviesti. Suskaičiuota, kad pirmuosius kandidatų televizijos debatus per centrinę televiziją stebėjo kas septintas Čekijos gyventojas.

Jei prezidento rinkimus laimėtų ekspremjeras milijardierius Andrejus Babišas, tikėtina, būtų ne ką mažiau spalvinga figūra nei jo pirmtakas.

Prezidento pareigybė Čekijoje suprantama dviprasmiškai. Teoriškai premjeras, atstovaujantis daugumą parlamente turinčioms partijoms, šalies piliečių gyvenimui turi daug didesnę įtaką nei valstybės galva. Vis dėlto nesena istorija rodo, kad turėdamas noro prezidentas gali vetuoti svarbius įstatymus, paskyrimus, turėti svarų balsą visuomenėje ir vaidinti svarbų vaidmenį Čekijos užsienio santykiuose.

Prezidentas gali būti svarbi šalies įvaizdžio dedamoji. Tereikia prisiminti disidentą Vaclavą Havelą, kuris, išrinktas prezidentu, palengvino Čekijos integravimąsi į Vakarų šalių bendruomenę.

M. Zemanas, kurio antroji kadencija baigiasi kovo 8-ąją, suskaldė čekų visuomenę savo prorusiška pozicija – iki Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 d. – ir parama glaudesnių ryšių vystymui su Kinija.

Įtarimų virtinė

Jei prezidento rinkimus laimėtų ekspremjeras milijardierius Andrejus Babišas, tikėtina, būtų ne ką mažiau spalvinga figūra nei jo pirmtakas.

Ko vertas vien įtarimų šleifas, kuris dar neseniai slėgė šį 68-erių Slovakijoje gimusi populistą. A. Babišas dažnai kaltinamas tuo, kad XX a. 9-ajame dešimtmetyje buvo komunistų slaptosios policijos agentas. Tik pirmadienį, likus kelioms dienoms iki pirmojo rinkimų turo, Prahos teismas išteisino buvusį premjerą sukčiavimo dėl ES subsidijos byloje.

A. Babišas buvo apkaltintas sukčiavimu teikiant paraiškas ES išmokoms gauti. 2007 m. jis nuo savo įmonių grupės „Agrofert“ atskyrė piečiau Prahos esantį „Gandralizdžio“ (Čapi Hnizdo) ūkį, kad gautų iš ES 2 mln. eurų subsidiją, o vėliau jį vėl susigrąžino.

Teisėjo Jano Šotto paskelbtas verdiktas: kaltinamajame akte aprašytas veiksmas nėra nusikaltimas.

2017–2021 m. premjero pareigas ėjęs A. Babišas neigia padaręs ką nors neteisėta ir teismą vadino politiniu procesu prieš rinkimus. Kaltinimai dėl sukčiavimo jam buvo pateikti pernai kovą, parlamentui panaikinus jo teisinę neliečiamybę.

Penktą vietą žurnalo „Forbes“ sudarytame turtingiausių Čekijos žmonių sąraše užimantis didžiausios Čekijos žemės ūkio kontroliuojančiosios  bendrovės įkūrėjas, milijardierius, kurio pradinio kapitalo istorija miglota, žiniasklaidos magnatas buvo apkaltintas drauge su buvusia padėjėja Jana Nagyova. Ji taip pat išteisinta.

A. Babišas vadovauja populistiniam centristiniam judėjimui ANO, 2021-ųjų rinkimuose nedidele persvara pralaimėjusiam dabartinio premjero Petro Fialos trijų partijų centro dešinės koalicijai.

ANO tebėra populiariausia – ją remia maždaug 30 proc. čekų. Patį A. Babišą remia vyresni, menkesnio išsilavinimo žmonės.

A. Babišas vartoja griežtą prieš migrantus nukreiptą retoriką ir tuo yra panašus į antiimigracinių pažiūrų Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną.

Per savo rinkimų kampaniją A. Babišas vengė kalbėti apie karą Ukrainoje, sakydamas, kad nori sutelkti dėmesį į vidaus problemas, įskaitant didelę infliaciją, dėl kurios kaltina dabartinę penkių partijų valdančiąją koaliciją.

Generolas ir rektorė

Jau kandidatų nominavimo etape netrūko skandalų. Vienas ryškiausių kandidatų – matematikas, filantropas, filosofas ir sėkmės lydimas biržos prekiautojas Karelas Janečekas – surinko daugiau nei 23 tūkst. parašų iš 73 tūkst., todėl jam pritrūko tik 80 jų, kad surinktų reikiamus 50 tūkst. kandidatūrai iškelti.

Tarp atmestų raštų buvo ir jo paties raštas. Tačiau, kai parašų lapas buvo paviešintas, daugelis sutiko, kad kaligrafija nėra didžiausias K. Janečeko talentas, o jo asmens tapatybės kortelėje esančių skaičių buvo beveik neįmanoma įskaityti (dėl to jis buvo atmestas).

Tikėtina, kad į antrąjį turą patektų Petras Pavelas – 61 metų generolas, žvalgybos karininkas, buvęs Komunistų partijos narys, vėliau tapęs NATO karinio komiteto vadovu ir pasiekęs karjeros viršūnę.

44 metų Danuše Nerudova – vienintelė moteris tarp kandidatų. Apklausose ji – jaunų, aukštąjį išsilavinimą turinčių rinkėjų favoritė. Jos populiarumui pakenkė įtarimai, esą jos vadovaujamame universitete už pinigus buvo galima paspartinti mokslinių laipsnių gavimą.

Jei pirmojo turo rezultatus nulems pagrindinių kandidatų rėmėjų parama ir sunkiai nuspėjami neapsisprendusiųjų prioritetai, sausio 27–28 d. vyksiančiame antrajame ture apžvalgininkai pergalę pranašauja ne geriausiam, bet mažiausiai nemėgstamam politikui.