Kitą dieną po to, kai Šiaurės Korėja bombardavo, Jonpjongo salos miškai vis dar liepsnojo, bet Seule nuotaikos buvo gana ramios.
Konfliktas atrodo tolimas
"Ryte kalbėjau su drauge ir pačios stebėjomės, kad šis incidentas mums nesukėlė didelio nerimo, – vakar sakė Seulo restorano savininkė Pyun Sung-ja. – Manau, taip yra todėl, kad buvo bombarduojama toli nuo čia. Atrodo, lyg tai būtų įvykę kitoje valstybėje."
Per valandą trukusį artilerijos susišaudymą antradienio popietę Jonpjongo saloje žuvo du Šiaurės Korėjos kariai ir du civiliai. Pietų Korėjos kariuomenėje paskelbta aukščiausia parengtis, naikintuvai pasiruošę bet kurią akimirką pakilti į orą, o prezidentas ir jo patarėjai susirinko požeminėje slėptuvėje Seule svarstyti karo plano.
Tačiau Seulo gyventojai gana ramiai reagavo į antradienio įvykius ir džiaugėsi, kad konfliktą pavyko suvaldyti.
"Mes nenorime karo"
Seulo universiteto profesorius Johnas Delury teigė girdėjęs griežtą reakciją į dviejų civilių žūtį. Apdegę jų kūnai rasti tarp nuolaužų trečiadienio rytą.
"Padėtis labai rimta, – sakė profesorius. – Visi, su kuriais man teko kalbėtis, sako tą patį: "Mes nenorime karo." Bet kuriuo lygmeniu – žmogiškuoju, ekonominiu, politiniu – nėra jokio noro kariauti."
Apšvietimo dizaineris Kwakas Kyeh-nyongas pasakojo, kad antradienį buvo labai susirūpinęs.
"Pamaniau, kad jeigu prasidėtų karas, man tektų jame dalyvauti, – sakė vyras, ryte gurkšnodamas kavą po vakarėlio. Vakar jam sukako 27-eri.
"Atlikau karo tarnybą prie pat Šiaurės Korėjos sienos. Kiekvieną dieną eidavau į demilitarizuotą zoną. Jeigu tuomet būtų prasidėjęs karas, būčiau žuvęs per penkias minutes", – pamąstymais dalijosi K.Kyeh-nyongas.
Nederama reakcija
40-metis Kimas Chung-gilas, prieš šešerius metus pabėgęs iš Šiaurės Korėjos, įsitikinęs, kad trečiadienio ataka buvo pikta Pchenjano reakcija į Pietų Korėjos karines pratybas.
"Net jeigu tai buvo atsakas į mokymus, jie neturėjo atakuoti civilių", – sakė jis.
Seule tapetais prekiaujantis vyras pasakojo, kad šiaurės korėjiečiams smurtiniai susirėmimai su kaimynais visuomet kėlė pasididžiavimą.
"Bet dabar, kai Šiaurės Korėjos ekonomika žlugo ir jie pateko į siaubingą padėtį, jie tikriausiai jaučiasi nesaugūs", – spėliojo K.Chung-gilas.
Pasitiki valdžia ir kariuomene
K.Kyeh-nyongas ir kiti Seulo gyventojai pasitiki savo vyriausybės ir kariuomenės jėgomis.
"Mūsų valdžia reagavo teisingai", – įsitikinusi P.Sung-ja. Anot jos, Pietų Korėjos prezidentas Lee Myung-bakas pirmomis konflikto valandomis laikėsi tvirtai ir buvo pasirengęs ryžtingiems atsakomiesiems veiksmams.
Moteris jaučiasi saugiai Seule, nors nuo Šiaurės Korėjos sostinės Pchenjano jį skiria vos 180 km. Šiauriečių raketos ir artilerija lengvai pasiektų šį miestą.
"Vyriausybė mus labiau saugo, čia yra saugiau nei bet kurioje kitoje šalies dalyje", – sakė P.Sung-ja.
Pasak jos, pietų korėjiečiai gyvena visuomet pasirengę dramatiškiems incidentams. Moteris prisiminė 1983-iuosius, kai Šiaurės Korėjos naikintuvo pilotas dezertyravo ir savo nutupdė "MiG-19" Seule. Tuomet jai buvo 13 metų, kai pradėjo kaukti sirenos, ji su tėvais darže rinko bulves.
"Iš pradžių žmonės pamanė, kad mus užpuolė, bet tai buvo netiesa, – prisiminė P.Sung-ja. – Ta diena įstrigo mano atmintyje visam gyvenimui, todėl dabar per daug nesijaudinu dėl tokių dalykų."
Naujausi komentarai