Kinijos, Tailando ir Singapūro vykdomi jūros melioracijos projektai juodąją rinką atgina į Indoneziją, kurioje nukasinėjamos ištisos salos.

Kaip rašo portalas timesoline.co.uk, Sebesi salos (Indonezija) gyventojams, kurių kaimynystėje didžiausia Žemėje natūrali bomba, verslininko pasiūlymas buvo neatsispiriamas: iš žemyno atvykęs verslininkas pasiūlė „nukenksminti“ Krakatoa ugnikalnį.

Kai šis ugnikalnis išsiveržė 1883 metais žuvo per 36 tūkst. gyventojų, tad vietos gyventojai sveikino verslininko planus nutiesti tranšėjas ir taip sumažinti ugnikalnio išsiveržimo riziką. Tačiau kai atvyko laivai ir pradėjo darbą, vietos gyventojai suprato, kad paslaugusis verslininkas ne renovavo Krakatoa ugnikalnį. Jis jį vogė.

„Atplaukė milžiniška barža, tokia, kuria gabenamos anglis. Ji siurbė smėlį“, - portalas timesonline.co.uk cituoja aplinkosaugos aktyvistą Waiso.

„Tai yra nacionalinis parkas ir UNSECO pasaulio paveldo vietovė - ugnikalnio čia negalima liesti. Vietos gyventojai pragyvena iš žvejybos ir turizmo, o čia jie išsiveža Krakatoa“, - priduria jis.

Pastebima, kad Krakatoa yra tik vienas iš daugybės atvejų.

Indonezijoje yra per 17 tūkst. salų - vienose neperžengiamos džiunglės, kitos - tik iš vandens kyšančios uolos - tad galima pagalvoti, jog nieko tokio jei kelios ir dingtų.

Tačiau jūros melioracijos projektai, kurios vykdo Kinija, Tailandas, Honkongas bei Singapūras verčia juodosios rinkos verslininkus Indonezijoje ieškoti smėlio, dirvožemio ir žvyro.

Nors šioje šalyje smėlio ir dirvos eksportas buvo uždraustas dar 2007 metais, tačiau užsienio smėlio piratai sėkmingai papirkinėja korumpuotus vietos pareigūnus ir iki šiol laimi šią kovą, rašo timesonline.co.uk.

Nuo 2005 metų Indonezijoje dingo mažiausiai 24 mažos salos. Be to, dėl šių piratų vykdomų smėlio pumpavimo darbų aptemsta bei drumsčiasi jūros vandenio, o tai naikina žuvų populiacijas.

„Mažose salose negyvena daug žmonių, tačiau jos vaidiną svarbų vaidmenį ekosistemoje“, - cituojamas Rizas Damanikas iš Indonezijos Žmonių koalicijos teisingumui. „Pavyzdžiui, Riau salose dėl vykdomų smėlio pumpavimo darbų žvejai netenka 80 proc. pajamų“, - priduria jis.