„Kalbant apie sparnuotąsias raketas, per mažiau kaip dvejus metus veikimo nuotolį padidinome nuo 300 iki 1 000 kilometrų“, – per televizijos transliuotą ceremoniją Teherane sakė prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis).

Raketos buvo parodytos kitą dieną po Vašingtono pareiškimo, kad Jungtinės Valstijos aktyvuos kontroversišką, mechanizmą – vadinamąją „šuolio atgal“ procedūrą, turinčią sugrąžinti Jungtinių Tautų sankcijas Iranui.

„Šuoliu atgal“ siekiama sugrąžinti visas tarptautines sankcijas, taikytas Iranui prieš sudarant 2015 metų daugiašalį susitarimą su Teheranu, turintį užkirsti kelią šiitiškai respublikai pasigaminti branduolinių ginklų.

Vienas ir naujai pristatytų ginklų buvo balistinė raketa „Haj Qasem“, pavadinta itin įtakingo Irano revoliucinės gvardijos generolo Qasemo Soleimani (Kasemo Soleimanio), nužudyto sausį per amerikiečių drono smūgį Bagdade, vardu.

Valstybinė televizija balistinę raketą vadino „Irano ilga ranka, gebančia smogti agresoriams“, taip pat ragino žmones neužmiršti po Q. Soleimani iraniečių surengto atsakomojo raketų smūgio Asado karinei bazei Irake, kurioje buvo amerikiečių karių.

Tuo metu naujoji sparnuotoji raketa buvo pavadinta irakiečių leitenanto Abu Mahdi al Muhandiso (Abu Mahdžio Muchandiso), žuvusio per tą patį amerikiečių smūgį Bagdade, vardu.

„Dėkoju Gynybos ministerijai, kad pavadino vieną svarbiausių savo raketų generolo Soleimani garbei“, – sakė H. Rouhani.

Gynybos ministras Amiras Hatami (Amiras Hatamis) savo ruožtu sakė, kad ypatingos pastangos buvos skirtos padidinti raketų nuskriejamą atstumą.

„Kieto kuro balistinių raketų srityje šiandien pasiekėme 1,4 tūkst. km veikimo nuotolį“, – pažymėjo A. Hatami ir pridūrė, kad šios raketos pademonstravo savo „veiksmingumą“ prieš „Amerikos nusikaltėlius“.

Įtampa tarp Vašingtono ir Teherano smarkiai padidėjo nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) 2018 metais priimto sprendimo išvesti Jungtines Valstijas iš daugiašalio branduolinio susitarimo su Iranu. Vašingtonas taip pat vienašališkai grąžino sankcijas Iranui, vykdydamas „maksimalaus spaudimo“ politiką šio šalies atžvilgiu.