Sutartis, turinti apriboti Irano branduolines ambicijas, balansavo ant žlugimo ribos nuo 2018 metų, kai Jungtinės Valstijos iš jos vienašališkai pasitraukė tuomečio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sprendimu.

Galingosios šalys laukia Teherano atsakymo į pasiūlymą, kurį liepos 26 dieną pateikė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

„Europos Sąjungos pasiūlymai yra priimtini, nes jie suteikia garantijų Iranui dėl daugelio punktų, susijusių su sankcijomis ir saugikliais“, tai pat atveria kelią išspręsti nesutarimus su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA), pranešė IRNA, cituodama vieną neįvardytą iraniečių diplomatą.

Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kinija, Vokietija, Iranas ir Rusija, taip pat, netiesiogiai, Jungtinės Valstijos, praeitą savaitę atnaujino derybas dėl branduolinės sutarties po kelių mėnesių pertraukos.

ES koordinuojamos derybos dėl vadinamojo Bendrojo visapusiško veiksmų plano (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) prasidėjo 2021 metų balandį, bet šių metų kovą įstrigo.

Antradienį ES išreiškė viltį, kad Teheranas ir Vašingtonas „labai greitai“ atsakys į „galutinį tekstą“, turintį išgelbėti 2015 metų susitarimą.

Pagal JCPOA Iranui buvo sušvelnintos sankcijos mainais į jo branduolinės programos suvaržymą, siekiant užsitikrinti, kad Teheranas nesusikurtų atominio arsenalo, nors šiitiška respublika teigia tokių planų niekada neturėjus.

TATENA rado prisodrinto urano pėdsakų trijose Irano kompleksuose, kuriuose jokia branduolinė veikla niekada nebuvo deklaruota. Agentūros valdytojų taryba birželį paskelbė rezoliuciją, kurioje Iranas kritikuojamas dėl nepakankamo bendradarbiavimo.

Iranas nori, kad TATENA liautųsi nagrinėti klausimą dėl nedeklaruotų objektų.

Irano šaltiniai praeitą savaitgalį teigė, kad TATENA turi „visiškai išspręsti“ šį „politinį“ klausimą, nes tik tuomet būtų atvertas kelias atkurti branduolinį susitarimą.