Pereiti į pagrindinį turinį

Išbandymas Lenkijos politikų sąžinei

2010-04-22 23:59
Agitacija: kai kurie politikai gali pasiduoti pagundai žadinti rinkėjų jausmus katastrofos vaizdais, teigia Lenkijos politologai.
Agitacija: kai kurie politikai gali pasiduoti pagundai žadinti rinkėjų jausmus katastrofos vaizdais, teigia Lenkijos politologai. / "Reuters" nuotr.

Giliai žaizdai dar nespėjus užsitraukti, Lenkija ruošiasi prezidento rinkimų kovai. Ji žada būti nuožmi.

Paliko du mėnesius

Lenkijos prezidento pareigas laikinai einantis Seimo pirmininkas Bronisławas Komorowskis po derybų su politinėmis partijomis trečiadienį paskelbė pirmalaikių prezidento rinkimų datą – jie įvyks birželio 20 d.

Pagal Lenkijos valstybės vadovo rinkimų įstatymą tai vėliausia galima data surengti pirmą rinkimų turą. Ji buvo pasirinkta, kad savo kandidatų per lėktuvo katastrofą netekusios partijos turėtų kiek daugiau laiko sutelkti pajėgas.

Lenkija naująjį valstybės vadovą turėjo rinkti spalio mėnesį, kai būtų pasibaigusi Lecho Kaczyńskio penkerių metų kadencija. Manyta, kad konservatorių lyderis būtų juose siekęs perrinkimo. Tačiau visuomenės nuomonės apklausos rodė, kad jis būtų pralaimėjęs liberalių pažiūrų B.Komorowskiui.

Akivaizdus lyderis

Valdančiosios Pilietinės platformos (PO) kandidatas B.Komorowskis šiuo metu yra akivaizdus reitingų lentelės lyderis. Balandžio 19 d. viešosios nuomonės tyrimų agentūros TNS OBOP surengtoje apklausoje, kurioje dalyvavo tūkstantis žmonių, paramą jam išsakė 55 proc. respondentų.

Pagrindinės opozicinės konservatorių partijos "Įstatymas ir teisingumas" (PiS) lyderį, velionio prezidento brolį dvynį Jarosławą Kaczyńskį palaikė 32 proc. apklaustųjų.

Kitose apklausose B.Komorowskis surinko mažiau balsų, bet vis tiek tvirtai pirmauja prieš kitus galimus varžovus iš PiS ir nedidelės opozicinės Kairiųjų demokratinės sąjungos (SLD).

Neskuba apsispręsti

Galutinis kandidatų sąrašas dar nepaaiškėjo. Po brolio dvynio žūties atsigauti mėginantis J.Kaczyńskis neskuba išsklaidyti nežinios dėl to, ar mėgins pakeisti velionį brolį valstybės vadovo poste. Nuo balandžio 10-ąją Vakarų Rusijoje įvykusios lėktuvo katastrofos jis nepaskelbė jokio viešo pareiškimo.

Tačiau abejojančių, kad 60-metis buvęs ministras pirmininkas dalyvaus prezidento rinkimuose, Lenkijoje lieka vis mažiau.

"Esu tikras, kad J.Kaczyńskis sieks prezidento posto, – sakė politologas Stanisławas Mocekas. – Viena vertus, jis norės tam tikra prasme įvykdyti tai, kas buvo politiškai lemta jo velioniui broliui. Kita vertus, PiS net neturi kito pakankamai įtakingo kandidato."

Manoma, kad PiS savo kandidatą paskelbs šeštadienį. Nemažai partijos narių sakė, jog rems J.Kaczyńskį.

Ieško pamainos

Per katastrofą savo kandidato Jerzy Szmajdzińskio neteko ir opozicinė SLD. Šiandien partija ketina išrinkti naują kandidatą.

Valdančiosios koalicijos mažesnioji partnerė – Lenkijos liaudies partija (PSL), kuri dar vadinama Valstiečių partija, vakar kandidatu išrinko savo lyderį Waldemarą Pawlaką. Jis šiuo metu užima vicepremjero ir ekonomikos ministro postus Donaldo Tusko vadovaujamoje centristinės pakraipos vyriausybėje.

Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje jis du kartus buvo užėmęs premjero postą.

Katastrofa – plakatuose?

Oficiali rinkimų kampanija prasidės šiandien ir baigsis likus parai iki birželio 20-osios balsavimo. Nors sielvartas dėl "antrosios Katynės" suvienijo visuomenę, o politikai po katastrofos kalbėjo, kad įvykus tokiai nelaimei neliko kairiųjų ir dešiniųjų, ekspertai prognozuoja nuožmią kovą dėl prezidento posto.

"Ši rinkimų kampanija bus trumpa ir pigi, bet tai nereiškia, kad ji bus švelni, – sakė Lenkijos Gdansko universiteto politologas Jarosławas Ochas. – Negaliu įsivaizduoti balionėlių, pakabukų ir kitokių rinkodaros gudrybių, bet reklaminiai plakatai su katastrofos nuotraukomis visai tikėtini."

Pasak eksperto, politikai kol kas susilaiko nuo piktų pareiškimų, bet nuotaikos gali greitai pasikeisti.

"Viskas priklauso nuo to, ar greitai nuslūgs dabartinės emocijos", – pridūrė jis.


Faktai apie rinkimus

Iki gegužės 6 d. kandidatų sudaryti rinkimų komitetai turės surinkti ir pristatyti Nacionalinei rinkimų komisijai po 100 tūkst. kandidatus remiančių rinkėjų parašų. Tuomet komisija paskelbs oficialų kandidatų sąrašą.

Vienam kandidatui kampanijai leidžiama išleisti ne daugiau kaip 15,5 mln. zlotų (13,8 mln. litų).

Jei nė vienam iš kandidatų pirmajame rate nepavyks surinkti daugiau nei 50 proc. balsų, po dviejų savaičių, liepos 4-ąją, bus rengiamas antras turas, kuriame varžysis du birželio 20 d. didžiausios paramos sulaukę kandidatai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų