Prieš savaitę viename Permės (Rusija) klube per kilusį gaisrą žuvo 118 žmonių. Tie, kurie išgyveno šią tragediją, turi būti dėkingi tik stebuklui, o vietos verslininkas Sergejus – alkoholiui. Tik išgertas velnio lašų kiekis neleido jam pasiekti klubo "Chromaja lošad" ("Šluba kumelė" – rus.).

Britų visuomeniniam transliuotojui BBC Sergejus pasakojo apie tą siaubingą naktį, per kurią neteko trijų savo daugų:

"Mūsų buvo maždaug penkiolika. Vienam iš mūsiškių gimė sūnus, todėl penktadienį mes susirinkome mieste atšvęsti. Naktį maždaug pusė mūsų nusprendė keliauti į klubą "Chromaja lošad", ir aš apie tai mąsčiau, bet kiti buvo per girti, kad pajudėtų iš baro.

Sakoma, kad alkoholis yra nuodai, bet ne šį kartą. Tai man išgelbėjo gyvybę.

Mes dar buvome bare, kai sulaukėme skambučio, kad kažkas baisaus vyksta klube "Chromaja lošad". Apie pusę trijų nakties nubėgome ten. Ugnies nemačiau, bet buvo labai daug dūmų. Taip pat buvo daug žmonių, kurie ieškojo, šaukėsi draugų ir artimųjų.

Nedideli pastato langai buvo išdaužyti, stiklo šukės aprūkusios.

Kažkas iš minios pareiškė, kad tai ne teroristinis aktas, kaip ankščiau visi baiminosi, o nelaimingas atsitikimas, nes nuo fejerverkų užsidegė stogas.

Maždaug 30–40 žmonių gulėjo kelkraštyje priešais klubą. Sunku buvo patikėti, kad tiek žmonių žuvo. Milicininkai bandė užregistruoti namo skubančius liudininkus.

Mes nematėme savo draugų, todėl vieni puolė jiems skambinti į mobiliuosius telefonus, kiti vyko į ligoninę ieškoti dingusiųjų. Visą šeštadienį truko paieška, tik vakarop sužinojome, kad jie morge.

Du draugai sėdėjo per toli nuo išėjimo iš klubo ir kilus gaisrui, žuvo likę prie savo staliuko, trečias – kitame klubo gale. Dar trys draugai atsidūrė ligoninėje. Jų būklė labai sunki.

Dviem žuvusiems buvo per trisdešimt, o vienam tik prieš dvi dienas sukako keturiasdešimt metų.

Man taip pat truputį per trisdešimt ir tas klubas buvo labai populiarus tarp tokio amžiaus žmonių.

Daug skausmo ir liūdesio dabar Permėje. Buvau nuėjęs į darbą, bet niekas šiomis dienomis nedirba. Padedu organizuoti savo draugų laidotuves ir teikiu paramą jų šeimoms.

Permėjė daug ir pykčio. Valdžia jau nusprendė, kas kaltas. Nors esu šokiruotas dėl to, kas įvyko, bet nenustebęs – priešgaisrinė apsauga buvo tragiška.

Milicija suėmė penkis asmenis ir juos laiko kalčiausiais. Tačiau ant kortos pastatyta daug daugiau – šio miesto gyventojų saugumas. Klube nebuvo atsarginio išėjimo, kaip ir daugiausia kitų Permės klubų. Tad tragedija gali pasikartoti. Visi žino apie kyšius priešgaisrinės apsaugos ir kitoms tarnyboms, kad jos užmerktų akis prieš panašius pažeidimus.

Tačiau pyktis ir kaltinimai draugų nesugrąžins. Mes tyliai išgersime prisimindami juos. Kiekvienas iš mūsų gali žūti bet kada."