Latvijos viešojo politikos centro "Providus" analitikė Iveta Kažoka mano, kad valdžia nusivylę šalies žmonės kol kas nesirengia šlietis prie radikalų ar rengti naujų protestų. Šiandien jiems svarbiausia – išgyventi.

– Latviją krečiančios ekonominės krizės pasekmė visuomenei – viešpataujantis nusivylimas valstybės vadovais, politikais ir pesimizmas. Ar šis užsieniečio įspūdis pagrįstas?

– Jūs teisi, bet to vien ekonomine krize nepaaiškinsime. Jau seniai Saeimos ir Vyriausybės pasitikėjimo reitingai žemi – jais pasitiki mažiau nei 10 proc. gyventojų. Ekonominė krizė tik paaštrina tokias nuotaikas ir, žinoma, Latvijoje jaučiama depresija.

– Kokių ilgalaikių pasekmių šalies politikai, kitąmet vyksiantiems Saeimos rinkimams gali turėti pastaroji krizė?

– Kol kas nėra požymių, kad Latvijoje galėtų pasikartoti sausio įvykiai. Dabar žmonės nenusiteikę agresyviai, tik vis labiau supranta, kad reikės kliautis tik savimi, nes Vyriausybė mažina išlaidas ir socialinėms reikmėms. Žmonėms jau ne iki protestų.

Buvo spekuliuojama, ar nevertėtų rengti pirmalaikių parlamento rinkimų, bet dabar šie balsai pritilo, nes akivaizdu, kad ir nauja Saeima nesusidorotų su problemomis. Apatija – tai nuotaika, kuria šiandien gyvena žmonės. Ir atrodo, kad kol kas žmonės dar nepasirengę sieti savęs su kokia nors politine jėga, gal ji atsiras iki rinkimų? Tikėkimės, kad tarp naujų jėgų nebus radikalių nacionalistų, populistų.

– Su kokiu periodu galima lyginti padėtį Latvijoje?

– Manau, kad žmonės orientuojasi į šio amžiaus pradžią. Galų gale juk mes dabar esame ES dalis ir ne viskas taip jau blogai. Aišku, Latvijos žmonės jau ne kartą susidūrė su ekonomikos nuosmukiu ir tie kiekvieno įgūdžiai, šiek tiek primiršti per ūkio pakilimo metus, vėl grįžta – žmonės vėl ieško galimybių išgyventi, ieško naujų sprendimų. Grįžtama ir prie blogųjų įgūdžių – vėl pastebimas šešėlinės ekonomikos pakilimas, vėl algos mokamos vokeliuose. Manau, kad po krizės gali susiklostyti dar radikalesnės šešėlinės ekonomikos formos.

– Ar jau pastebima nauja emigracijos banga?

– Taip, žiniasklaida apie tai jau rašo – vėl vykstama į šalis, kuriose gyvena didelės latvių bendruomenės: į Airiją, Jungtinę Karalystę, Australiją. Ten vyksta ir buvę emigrantai, kurie jau buvo grįžę namo. Su nauja emigracijos banga ritasi ir nauja apgavysčių banga. Tik dabar man atrodo, kad politikai nesiekia kovoti su emigracija – galų gale juk iš emigracijos siunčiami pinigai padeda Latvijos ūkiui. Nauja tendencija – padaugėjo žmonių, norinčių tapti Latvijos piliečiais: kad būdami ES šalies piliečiai galėtų laisviau išvykti.

– Neramu dėl smegenų nutekėjimo, juk į gatvę bus išmesti, pavyzdžiui, tūkstančiai mokytojų?

– Nutekėti trukdo tai, kad kitose šalyse, kur daug latvių emigrantų, taip pat krizė. Be to, ten naujieji emigrantai tampa užpuolikų aukomis. Kas bus su mokytojais? Gali būti, kad šitie žmonės taip pat išvažiuos – kad ir dirbti juodadarbiais. Tačiau šiandien niekas nė nesistengia jų sulaikyti, motyvuoti pasilikti.