Nors pirmaisiais metais išmaldų prašytojams švedai statė daugybę nakvynės namų ir rengė pagalbos akcijas, dabar pinigų prašantys rumunai širdies nebesuvirpina.

Švedijos ekonomikai „Brexit“ – nedidelė problema

Švedijos šalies ekonomika rodo gerus rodiklius. Savikritiški politikai neslepia džiaugsmo išgirdę ekonominius rezultatus ir prognozes. Per šiuos ir ateinančius metus tikimasi 2,4 proc. ekonominio šalies prieaugio.

Europą ir pasaulį veikiantys faktoriai, kaip Donaldo Trumpo vykdoma politika, „Brexit“ ir Europos bankų sistemos disbalansas Švedijoje taip pat įvardijami kaip galima rizika šalies ekonomikai, tačiau nedidelė, negąsdinanti.

Didesne problema Švedijoje yra vis augantis nekilnojamo turto kainų burbulas. Paklausa šiuo metu yra tokia didelė, kad vyraujančios kainos stipriai viršija tikrąją turto vertę. Rizika, jog būstų kainos greitai ir drastiškai kris yra labai maža. Pavasarį gyventojų skaičius perkopė 10 mln., džiaugiamasi geru gimstamumu ir žmonių ilgaamžiškumu, tad paklausa turėtų išlaikyti aukštesnes būstų kainas.

Nedarbas nemažėja

Nežiūrint padidėjusio vartotojų poreikio ir gamybos mastų, bedarbystė šalyje nemažėja, ji ir toliau laikosi 7,2 proc. Nors rodiklis yra vienas mažiausių Europoje, švedai nėra juo patenkinti ir sako, kad dirbti čia turi visi, kurie gali dirbti.

Jau kitais metais darbo rinkoje laukiama žmonių, kurie į Švediją atvyko su 2015 m. karo pabėgėlių banga. Politikai tikisi, jog kalba pramokę ir adaptavęsi atvykėliai pagaliau prisidės prie šalies ekonomikos. Gerus norus ir planus įgyvendinti trukdo vis didėjantis darbdavių nusistatymas prieš kitos kultūros atvykėlius.

Švedijoje jau keleri metai iš eilės labai trūksta medicinos seselių, mokytojų, statybos ir inžinerijos darbuotojų. Žmogiškųjų resursų trūkumas yra viena didžiausių šalies problemų ir ekonomikos stabdžių.

Reikalauja mokėti švediškus atlyginimus

Statybų sektorius Švedijoje išgyvena tikrą pakilimą. Prognozuojama, kad tempas nemažės dar 2–3 metus. Rinka šaukte šaukia daugiau darbo jėgos, tačiau lygiateisę konkurenciją su vietiniais statybininkais ginančios profsąjungos užsieniečiams kiša pagalius į ratus.

Darbo rinkos ministre Ylva Johansson kreipėsi į užsienio rangovus, kviesdama juos padėti „statyti Švediją“. „Jūsų čia labai reikia, tačiau nusiteikite žmonėms mokėti švediškus atlyginimus, o ne savo šalies minimumą“, – sakė ministrė.

Iki 2025 m. planuose yra pastatyti 700 tūkst. būstų su visa būtina infrastruktūra. Nuo šių užsibrėžtų tikslų jau stipriai atsiliekama – trūksta darbo rankų.

Valstybė ketina ruoštis bankų krizei

Švedijos vyriausybė svarsto galimybę apmokestinti bankus papildomu mokesčiu, kuris sudarytų rezervą valstybės biudžete, tam atvejui, jei bankus ištiktų krizė ir valstybė turėtų juos gelbėti.

Sudėjus visus bankų mokesčius valstybei, biudžetas pasipildytų 10 mlrd. Švedijos kronų per metus. Finansų ministrė skaičiuoja, jog tokiu būdu iki 2025 m. būtų pasiektas saugus rezervo biudžetas.

Bankai tuo, žinoma, nesidžiaugia. „Nordea“ jau pagrasino iškeldinti savo centrinę būstinę į kitą šalį ir mokesčius mokėti ten, tačiau politikai atkirto, jog naujasis mokestis bus taikomas čia veikiantiems bankams, nesvarbu kokiu adresu būtų registruotos jų būstinės. 

Jauna verslininkė – nepatyrusi, jaunas verslininkas – daug žadantis

Šalyje daugėja savo verslus pradedančių moterų. Visuomenei džiugi statistika, tačiau Lulėjos universitete atliktas tyrimas parodė, jog valstybinės verslo finansavimo organizacijos yra labiau linkusios remti vyrų įsteigtas įmones nei moterų.

Tyrimas sukėlė didžiulę audrą feministinėje Švedijos visuomenėje. Dvejus metus vykdyto tyrimo rezultatai įrodė kaip sprendžiantieji dėl finansavimo instinktyviai daug lengviau atmeta moters pateiktą prašymą finansuoti verslą nei vyro.

Jauna verslininkė moteris suvokiama kaip nepatyrusi, o vyras – kaip daug žadantis. Atsargus verslo sprendimuose vyras suvokiamas kaip viską apmąstantis, o moteris – kaip nedrįstanti.

Vyriausybė rimtai pažiūrėjo į tokias tyrimo išvadas ir pažadėjo nedelsiant ir aktyviai siekti objektyvių verslo finansavimo sprendimų.   

Grynųjų išmaldos prašytojams švedai neturi

Prieš dvejus metus švedus labai trikdė išmaldos prašyti atvykę rumunai. Varguolius vietiniai dosniai šelpė, buvo sukurta daugybė pagalbos akcijų ir nakvynės namų, kad tik šie nestatytų palapinių miestuose. Paskutiniu metu rumunai skundžiasi sunkesnėmis gyvenimo Švedijoje sąlygomis. Vietinių akys priprato prie išmaldos prašančių, tai širdies nebesuvirpina, tad rumunai vargiai surenka pinigų maistui.

Modernieji švedai retai kada turi grynų pinigų kišenėse, visur išsiverčia su mokėjimo kortelėmis, tad net jei ir norėtų šelpti išmaldos prašytoją, nesivargina ieškoti bankomato.

Valstybinės įstaigos ir organizacijos stengiasi integruoti atvykusius vargingiausius Europos Sąjungos gyventojus, tačiau šių skaičius šalyje mažėja – laimės ieškoti jie vyksta kitur.