Apie tokį žingsnį jau ilgą laiką kalba kairiosios pakraipos vyriausybės šalininkai, tačiau tam nuožmiai priešinasi F. Franco artimieji ir daugelis dešiniųjų pažiūrų veikėjų.

Savo sprendimu Madridas atnaujino nesutarimus, likusius po 4-ąjį dešimtmetį vykusio Ispanijos pilietinio karo ir keturis dešimtmečius po konflikto trukusio F. Franco valdymo.

„Franco palaikų perlaidojimas įvyks birželio 10 dienos rytą“, –  pareiškė vicepremjerė Carmen Calvo (Karmen Kalvo).

Pasak jos, palaikai bus perkelti į Mingorubijo-El Pardo valstybinį panteoną, kur jau palaidota F. Franco žmona.

Diktatoriaus palaikai šiuo metu ilsisi didžiuliame Katalikų Bažnyčiai priklausančiame mauzoliejuje Kritusiųjų slėnyje, į kurį jie pritraukia turistus bei dešiniuosius demonstrantus.

Ankstesnė konservatyviosios Liaudies partijos vyriausybė blokavo iniciatyvas ekshumuoti diktatorių, bet pernai į valdžią atėjęs dabartinis premjeras socialistas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) atnaujino tokias pastangas.

Jo ministrų kabinetas gavo Vatikano leidimą ekshumacijai.

P. Sanchezo vyriausybė atmetė F. Franco artimųjų siūlymą perlaidoti palaikus Madrido pagrindinėje katedroje, būgštaudama, kad joje gali pradėti lankytis prijaučiantieji diktatoriui.

Nacionalinis Francisco Franco fondas, siekiantis, kad diktatorius nenugrimztų į užmarštį, žada apskųsti sprendimą Aukščiausiajam Teismui.

„Puldami Franco, puolate jo artimuosius, daugiau nei pusę Ispanijos, monarchiją ir jį gynusią Bažnyčią“, – spalį duodamas interviu konservatyviajam dienraščiui „La Razon“ pabrėžė F. Franco proanūkis Luisas Alfonso de Borbonas (Luisas Alfonsas de Borbonas).