„Negali būti jokio tarpininkavimo tarp demokratinės teisės ir nepaklusnumo, neteisėtumo“, – sakė jis parlamentui kitą dieną po to, kai Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) ir įstatymų leidėjai pasirašė vadinamąją nepriklausomybės nuo Ispanijos deklaraciją.

Pasak Ispanijos premjero, šį mėnesį Katalonijoje surengtas referendumas buvo strategijos dalis, siekiant „primesti nepriklausomybę, kurios nori labai nedaugelis ir (kuri) niekam nereikalinga“. Susidariusią krizę jis pavadino „vienu sunkiausių tarpsniu mūsų šių laikų istorijoje“.

Pasak M. Rajoy, Katalonijos regiono valdžia pažeidė įstatymus surengdama spalio 1 dienos referendumą ir pakurstydama gatvių protestus, kad iš pažiūros legitimizuotų šį balsavimą. Jis taip pat sakė, kad niekam nederėtų didžiuotis Katalonijos referendumu ir nė viena šalis nepalaiko Katalonijos siekio atsiskirti nuo Ispanijos.

M. Rajoy'us nepritarė C. Puigdemono nepriklausomybės planui, vadindamas jį „pasaka“.

„Jis nėra taikus, nėra laisvas, jo nepripažins Europa, ir dabar visi žino, kad tai kainuos“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje kelių didelių bendrovių sprendimą iškelti savo būstines iš Katalonijos.

Po referendumo, kurį Madridas ir Ispanijos teismai pripažino neteisėtu, C. Puigdemontas ne kartą ragino susidariusią krizę spręsti per tarpininkus.

Anksčiau trečiadienį interviu CNN jis vėl pasiūlė paskirti tarpininką, kuris padėtų spręsti esamą krizę.

„Galbūt, mums būtų lengviau kalbėtis, jeigu du žmonės, atstovaujantys Ispanijos vyriausybę, ir du žmonės, atstovaujantys Katalonijos vyriausybę, paprasčiausiai susitartų dėl vieno dalyko, pavyzdžiui, įvardintų tarpininką“, – sakė jis.

C. Puigdemontas antradienį regiono parlamente paskelbė, kad jis po Madrido uždrausto referendumo priėmė „Katalonijos žmonių mandatą paskelbti nepriklausomą respubliką“.

Oficialiai paklaus dėl nepriklausomybės paskelbimo

Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) trečiadienį paskelbė, kad jo vyriausybė oficialiai paragins Katalonijos lyderius atsakyti, ar šio regiono nepriklausomybė buvo paskelbta, ar ne.

"Šį rytą kabinetas susitarė oficialiai paprašyti Katalonijos vyriausybės patvirtinti, ar ji paskelbė Katalonijos nepriklausomybę", - vyriausybės vadovas sakė televizijos transliuotoje kalboje.

Premjeras pridūrė, kad šis žingsnis yra reikalingas kaip pagrindas tolesniems sprendimams priimti, vadovaujantis konstitucijos straipsniu, numatančiu galimybę centrinei vyriausybei įsikišti ir perimti visas arba dalį Katalonijos regiono vyriausybės galių.

Ankstesnę dieną Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) paskelbė, kad atsiskyrimo procesas bus tęsiamas, bet atidėjo jį kelioms savaitėms, siekdamas inicijuoti derybas.

Trečiadienį regiono vyriausybė teigė, kad C. Puigdemont'o ir separatistų įstatymų leidėjų pasirašyta nepriklausomybės deklaracija tėra „simbolinis veiksmas“.

Ispanija savo ruožtu pareiškė, kad nepriklausomybės paskelbimas yra nepriimtinas ir pridūrė, kad jis grindžiamas negaliojančiu pripažinto referendumo rezultatais.

Madrido centrinė vyriausybė trečiadienį surengė nepaprastąjį posėdį ir pažadėjo, kad nagrinės „visas galimybes“ užkirsti kelią Katalonijos atsiskyrimui.

Ryžtingai nusiteikęs M. Rajoy anksčiau sakė neatmetantis galimybės įvesti tiesioginį valdymą pusiau autonominiame regione, besiribojančiame su Prancūzija.

ES raginimas

Europos Sąjunga trečiadienį paragino „visapusiškai gerbti Ispanijos konstitucinę santvarką“, Katalonijos vadovams pareiškus, kad jie turi mandatą paskelbti regiono nepriklausomybę, tačiau atidės šį žingsnį, kad būtų sudarytos sąlygos dialogui.

„(Europos) Komisija atidžiai stebi situaciją Ispanijoje ir kartoja savo ankstesnį raginimą visapusiškai gerbti Ispanijos konstitucinę santvarką“, – žurnalistams sakė ES vykdomosios valdžios institucijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis.

Nežinomos pasekmės

Kai kurie politiniai lyderiai Katalonijoje, Ispanijos ir Europos lyderiai reiškė nepritarimą atsiskyrimui ir nuogąstauja dėl galimų didžiausių Ispanijos neramumų nuo jos perėjimo prie demokratijos 8-ajame dešimtmetyje.

C. Puigdemont'as ir jo sąjungininkai ne parlamento salėje pasirašė nepriklausomybės deklaraciją, bet tada jis ją suspendavo ir vėl paragino surengti dialogą, AFP sakė regiono vyriausybės atstovas.

Ispanija ir Katalonija dabar žengia į nežinomybę, nes Madridas ne kartą sakė, kad nepriklausomybės klausimo neaptarinės.

Studentas iš Barselonos Marcas Cazesas (Markas Kazesas) sakė: „Nesitikiu, kad nepriklausomybė bus paskelbta šiandien, dėl visų tų procesų, kuriuos pradėjo Ispanijos vyriausybė, su policijos veiksmais ir grasinimais.“

Katalonija spalio 1 dieną surengė nepriklausomybės referendumą, kuriuo, pasak centrinės vyriausybės, buvo pažeista Ispanijos konstitucija.

Maždaug 90 proc. balsavusiųjų pasisakė už nepriklausomybę, bet balsavimas buvo menkai stebimas, o daug katalonų, nepritariančių atsiskyrimui, boikotavo plebiscitą, kurį Madridas vadina neteisėtu.

Krizė išprovokavo didelį netikrumą verslui viename turtingiausių regionų ketvirtoje pagal dydį euro zonos ekonomikoje.

Prieš antradienio parlamento sesiją Ispanijos vertybinių popierių rinka smuko beveik 1 proc., o virtinė kompanijų jau perkėlė savo juridines buveines – bet ne darbuotojus – iš Katalonijos į kitas šalies dalis.

Nepriklausomybės reikalavimai savo kalbą ir kultūrą turinčioje Katalonijoje reiškiami jau ne vieną šimtmetį.

Tačiau Ispanijos Konstitucinio Teismo 2010 metų sprendimas susilpninti statutą, kuriuo Katalonijai buvo suteiktos papildomos galios, drauge su didele Ispanijos ekonomine krize padidino paramą nepriklausomybei.