Šalis bus viena iš nedaugelio valstybių, kuriose nepagydomai sergantiems ar itin sunkiai sužalotiems pacientams leidžiama savanoriškai nutraukti savo kančias. 

Per balsavimą 350 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose už įstatymą pasisakė 202 deputatai, 141 balsavo prieš, du parlamentarai susilaikė.

Ispanija taps ketvirtąja Europos valstybe po Nyderlandų, Belgijos ir Liuksemburgo, dekriminalizavusia savižudybę su pagalba nepagydomų ligų atvejais arba kai ligonis patiria nuolatines nepakeliamas kančias.

Nors panašus įstatymas sausį buvo priimtas Portugalijoje, šią savaitę jį blokavo šalies Konstitucinis Teismas.

Naujasis įstatymas, laikytas vienu iš socialistų premjero Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) vyriausybės prioritetų, buvo paruoštas visuomenei pradėjus daryti spaudimą dėl kelių garsiai nuskambėjusių atvejų, ypač Ramono Sampedro kovos už teisę numirti, pavaizduotos „Oskaru“ apdovanotoje juostoje 2004 metų „Jūros gelmėse“ (The Sea Inside).

„Šiandien tapome humaniškesne, teisingesne ir laisvesne šalimi. Eutanazijos įstatymas, kurio reikalavo didelė visuomenės dalis, pagaliau tapo realybe“, – kelios minutės po balsavimo P. Sanchezas parašė tviteryje.

„Dėka visų žmonių, kurie nenuilstamai kovojo, kad Ispanijoje būtų pripažinta teisė oriai numirti“, – parašė jis.

Naujasis Ispanijos įstatymas įteisins eutanaziją, leidžiančią medikams sąmoningai užbaigti paciento gyvenimą, kad palengvintų jo kančias, ir savižudybę su pagalba, kai pacientas pats galės atlikti šią procedūrą.

Kitos šalys taip pat leidžia savižudybę su pagalba ir „pasyvią eutanaziją“, kai ligoniui yra nutraukiamos jo gyvybę palaikančios medicininės procedūros.

R. Sampedro draugė Ramona Maneiro, kuri buvo suimta už suteiktą pagalbą jam numirti, bet nebuvo teista, prokurorams pritrūkus įrodymų, šį įstatymų leidėjų žingsnį pavadino Ramono ir „tų, kurie galės juo pasinaudoti“, pergale.

Griežtos sąlygos

Įstatymas, kurį palaikė kairuoliškos ir centristinės partijos, numato galimybę visiems, sergantiems „sunkia arba nepagydoma liga“ arba  sergantiems „lėtine liga ir neįgalios būklės“, prašyti pagalbos numirti, kad išvengtų „nepakenčiamų kančių“.

Tačiau įstatymu pasinaudoti gali tik Ispanijos pilietis arba turintis leidimą joje gyventi asmuo, „gerai suprantantis ir suvokiantis“ esamą padėtį, kai teikia eutanazijos prašymą. Eutanazijos prašymas turi būti pateiktas dukart raštu, su 15 dienų pertrauka.

Tačiau gydytojas turi teisę atmesti tokį prašymą, jeigu jis neatitinka visų reikalavimų. Vėliau jį turi patvirtinti antras medikas ir vertinimo komisija.

Bet kuris medikas gali atsisakyti dalyvauti šioje procedūroje, jei tam prieštarauja jo įsitikinimai. Ji bus numatyta Ispanijos nacionalinės sveikatos tarnybos paslaugų sąraše.

Naująjį įstatymą sveikino pacientai ir kovos už teisę numirti aktyvistai.

„Nesuvokiama, kad žmonės pasirinktų gyventi žmogaus orumą žeminantį gyvenimą“, – sakė 60 metų Sofia Malagon (Sofija Malagon), serganti Parkinsono liga ir bijanti susirgti demencija.

„Aš nenoriu likti daržove“, – sakė ji.

Žmogžudystės forma

Tačiau eutanazijos įteisinimui įnirtingai priešinosi Katalikų Bažnyčią ir opozicijoje esančios Ispanijos dešiniųjų bei kraštutinių dešiniųjų partijos. Kai kuriems medikams kilo klausimų dėl šio įstatymo įgyvendinimo.

Eutanazija „visada yra tam tikra žmogžudystės forma, nes vienas žmogus sukelia mirtį kitam“, nurodė Ispanijos vyskupų konferencija.

„Gyvenimo negalima atiduoti į valdžios rankas“, – sakė kraštutinių dešiniųjų partijos „Vox“ atstovė Lourdes Mendez Monasterio (Lurdes Mendes Monasterijo), pažadėjus kreiptis į Konstitucinį Teismą.

„Nenurimsime, kol užtikrinsime, kad baigiantis gyvenimą žmogus galėtų numirti oriai, be skausmų ir nenužudytas“, – sakė ji kalbėdama parlamente.

Nuo 9-ojo dešimtmečio vidurio, kai visuomenėje prasidėjo ginčai dėl eutanazijos įteisinimo, geriausiai žinomas kovos už teisę numirti pavyzdys buvo Romano Sampedro atvejis. Po sunkios kaklo traumos paralyžiuotas vyras savo teisę oriai numirti beveik 30 metų nesėkmingai gynė teismuose.

Jis mirė 1998 metais, padedant draugei. R. Sampedro, kurį suvaidino Javieras Bardemas (Chavjeras Bardemas), istorija pasakojama filme „Jūros gelmėse“,  2005 metais JAV Kino meno ir mokslo akademijos pripažintame geriausiu filmu užsienio kalba.

Taip pat garsus Madrido ligoninėje dirbusio anestezuotojo Luiso Monteso, padėjusio numirti nepagydomomis ligomis sirgusiems 73 pacientams, atvejis. Teismas nutraukė jo bylą 2007 metais.

Šiuo metu teismo laukia 2019 metais suimtas pensininkas Angelis Hernandezas (Anchelis Hernandesas), padėjęs pabaigti gyvenimą dešimtmečius išsėtine skleroze sirgusiai savo žmonai.