Absoliučiai 180 parlamentarų daugumai balsavus už nepasitikėjimo pareiškimą, M. Rajoy tapo pirmuoju Ispanijos premjeru, pralaimėjusiu tokį balsavimą nuo šalies perėjimo prie demokratijos 1975 metais.

M. Rajoy penktadienį prieš parlamento balsavimą dėl nepasitikėjimo juo pripažino pralaimėjimą ir sakė, kad jam „buvo garbė“ tarnauti šaliai.

Pedro Sanchezas/ Scanpix nuotr.

P. Sanchezas, didžiausios opozicijos partijos lyderis, gali būti prisaikdintas jau šeštadienį, o kitą savaitę paskirti ministrų kabinetą.

Kad būtų užkirstas kelias valdžios vakuumui po balsavimo dėl nepasitikėjimo premjeru, Ispanijos įstatymuose numatoma, kad tokio pasiūlymo autorius, šiuo atveju P. Sanchezas, tampa naujuoju šalies lyderiu, kai tik jį prisaikdina karalius.

Daugiau kaip šešerius metus vyriausybei vadovavęs M. Rajoy tapo pirmuoju Ispanijos premjeru, pralaimėjusiu balsavimą dėl nepasitikėjimo nuo šalies perėjimo prie demokratijos 1975 metais, mirus diktatoriui Francisco Franco (Fransiskui Frankui).

Paskelbus balsavimo rezultatus, M. Rajoy nuėjo paspausti rankos P. Sanchezui.

M. Rajoy Liaudies partijos (PP) reputacijai smarkiai pakenkė praėjusią savaitę paskelbtas teismo verdiktas, kuriame sakoma, kad partija turėjo naudos iš didelės kyšių už valstybės kontraktus schemos.

P. Sanchezas tai įvertino kaip progą pamėginti perimti valdžią ir sugebėjo užsitikrinti pakankamą mažesnių partijų paramą.

46 metų P. Sanchezas vadovavimą ketvirtai pagal dydį euro zonos ekonomikai perima tokiu metu, kai Europos Sąjunga susiduria su virtine iššūkių, įskaitant Jungtinės Karalystės išstojimą ir tebesitęsiantį migrantų iš Šiaurės Afrikos srautą.

P. Sanchezas ir jo partija tvirtai remia ES ir bendrąją valiutą.

P. Sanchezui laimėjus balsavimą, kurį jo partijos deputatai palydėjo plojimais atsistojus, Madrido vertybinių popierių biržos pagrindinis akcijų indeksas pakilo beveik 1,6 procento.

P. Sanchezas, kuris bus septintas Ispanijos premjeras po demokratijos atkūrimo, įspūdingai pakeitė savo politinį likimą.

Po pralaimėjimų visuotiniuose rinkimuose ir mėginimo blokuoti M. Rajoy bandymą suformuoti vyriausybę, 2016 metais jį nušalino jo paties partijos sunkiasvoriai.

Socialistų lyderio postą buvęs ekonomikos profesorius atgavo pernai.

Būsimasis premjeras nurodė, kad jo prioritetai prieš žadamus rinkimus bus socialiniai klausimai. Tačiau jis nesakė, kada nauji rinkimai galėtų įvykti.

Tačiau jo laukia sunkus darbas patenkinant mažų nacionalistinių partijų, padėjusių jam pareikšti nepasitikėjimą M. Rajoy, reikalavimus.

Kairiųjų ir nacionalistų partijų parama nušalinant M. Rajoy nebūtinai reiškia, kad parlamentas parems P. Sanchezo vyriausybę, tad galėtų susidaryti politinė aklavietė.