Reakcija į incidentą Afganistane, kai vienas JAV karys nušovė 16 civilių afganų, pademonstravo abiejų pusių tarpusavio nepasitikėjimą ir nuovargį jau dešimtmetį vykstančiame kare, kuris dažniau laikomas pralaimėtu.

Afganistano prezidentas Hamidas Karzai neslėpė pykčio dėl šio išpuolio, tačiau kol kas nebuvo didelio masto protestų gatvėse, kokie praeitą mėnesį buvo kilę po to, kai vienoje JAV karinėje bazėje buvo sudeginta daug Korano knygų.

„Daugelis afganų mano, kad amerikiečiai kariai nuolat žuvo civilius, - aiškino Afganistano analitikų tinklo ekspertė Kate Clark. - Man buvo sunku rasti afganų, kurie tikėtų, jog tai tebuvo vienas savavališkai pasielgęs amerikietis, todėl galbūt tai laikoma tik įprastų veiksmų baisiu pavyzdžiu.“

Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose ir jų pagrindinėse sąjungininkėse Europoje šis incidentas veikiausiai dar labiau sustiprins apklausų atskleidžiamą tendenciją, jog žmonės jaučiasi nusivylę ilgiausiu karu per Amerikos istoriją ir trokšta, kad kariai būtų išvesti iš Afganistano kiek įmanoma greičiau.

JAV prezidentas Barackas Obama šią savaitę perspėjo, kad nereikėtų „pulti prie išėjimų“, tačiau taip pat pažymėjo, jog „mums svarbu užtikrinti, kad neužsibūsime Afganistane ilgiau negu turėtume“.

Jau anksčiau buvo planuojama, kad NATO vadovaujamų Tarptautinių saugumo pagalbos pajėgų (ISAF) koviniai daliniai bus išvesti iki 2014 metų pabaigos, tačiau pastarosios žudynės gali sutrikdyti derybas dėl JAV ir Afganistano strateginės partnerystės vėlesniu laikotarpiu.

„Iš pradžių afganai buvo iškėlę kaip sąlygą šiose derybose reikalavimą, kad jų teismai turėtų jurisdikciją JAV pajėgoms Afganistane“, - sakė strateginių tyrimų agentūros „IHS Global Insight“ analitikas Jamesas Brazieras.

„Nors JAV niekada nepalaikytų tokio susitarimo, naujausia iliustracija, kodėl afganai trokšta tokios jurisdikcijos gali pastebimai sustiprinti jų kitą svarbų reikalavimą: uždrausti naktinius reidus, vykdomus ISAF pajėgų, kurias Karzai sieja su gausiomis civilių žūtimis“, - pridūrė jis.

Jungtinių Valstijų atsisakymas panaikinti savo karių teisinę neliečiamybę trikdė pastangas sudaryti panašią sutartį Irake.

Tačiau po 2014 metų H.Karzai gali tekti kautis ne vien su Talibano sukilėliais, bet ir su genčių karo vadais, kurie sukėlė šalyje pilietinį karą praeito amžiaus 10-o dešimtmečio pradžioje, kai Sovietų Sąjungos pajėgos buvo išvesto po dešimt metų trukusios okupacijos.

Nors Jungtinės Valstijos gali norėti įsitvirtinti šalyje, besiribojančioje su Iranu, taip pat apsisaugoti, kad Afganistanas vėl netaptų džihadistų tinklo „al Qaeda“ tvirtovė, tikėtina, kad galiausiai viską nulems klausimas, kas ir kam yra labiausiai reikalingas.

Konfliktas, kurį Vakarų šalių politikai praminė „geruoju karu“, siųsdami nuversti griežtosios linijos Talibano režimo, suteikusio prieglobstį „al Qaeda“ lyderiui Osamai bin Ladenai po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų prieš Jungtines Valstijas, šiuo metu atrodo esantis itin neparankus.

Afganų kariai, mokomi perimti atsakomybę už saugumo užtikrinimą, kai bus išvestos JAV ir NATO pajėgos, vis dažniau nukreipia ginklus prieš Vakarų šalių karius.

Beveik penktadalis šiemet žuvusių NATO karių žuvo nuo savo „sąjungininkų“, tarp jų šeši amerikiečiai, nukauti afganų karių po Korano sudeginimo incidento.

Gilėjančio tarpusavio nepasitikėjimo ženklu tapo NATO šalių sprendimas atšaukti savo patarėjus iš Afganistano ministerijų, kai du tokie pareigūnai buvo nušauti vieno afgano Vidaus reikalų ministerijoje.

Tačiau didžiausia šio karo našta tenka civiliams, tokiems kaip moterys ir vaikai, kuriuos sekmadienį paryčiais siautėjęs JAV seržantas nušovė jų namuose.

Praeitais metais Afganistane žuvo 3 021 civilis afganas - daugiau negu Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų karių per visus dešimt šio karo metų (2 915), rodo Jungtinių Tautų (JT) ir tinklalapio icasualties.org statistika.

Pasak JT, daugiausiai civilių žuvo per Talibano sukilėlių išpuolius, ypač per sprogdinimus, nors jų pagrindinis taikinys matomai buvo užsienio pajėgos, kurias sudaro 130 tūkst. karių.

Kaime, kuriame sekmadienį per JAV kario išpuolį aukomis tapo mažamečiai vaikai, buvo jaučiamas sielvartas ir pyktis.

Antradienį ginkluoti užpuolikai apšaudė Afganistano vyriausybės delegaciją, atvykusią į nužudytų kaimo gyventojų atminimo ceremoniją. Per šią ataką žuvo vienas karys ir vienas policininkas, tačiau šalyje, kurioje karai nesiliauja jau tris dešimtmečius, didesnis smurtas ne visada laikomas tinkamu sprendimu.

Kandaharo miesto gyventojas Bakhtyaras apibendrino reakciją į JAV kario įvykdytas žudynes: „Reikalingas politinis sprendimas. Jeigu rengsime demonstracijas, (Talibanas) tuo pasinaudos ir pavers tai smurtu.“

„Šįkart amerikietis žudė afganus. Mes, afganai, taip pat anksčiau esame žudę amerikiečius“, - pažymėjo jis.