Kapituliacijai – ne!

V.Zelenskis spalio 1 d. paskelbė pasirašęs vadinamąją "Steinmeierio formulę" – planą, kuris turėtų padėti baigti karą su prorusiškais separatistais rytinėje savo šalies dalyje. Procesas, kurį prižiūri Vokietija ir Prancūzija, kviečia surengti vietos rinkimus okupuotose Donbaso regiono srityse ir jei jie bus pripažinti laisvais, suteikti regionui ypatingą autonominį statusą.

Tuomečio Vokietijos užsienio reikalų ministro, o šiandien prezidento Franko Walterio Steinmeierio 2016 m. pasiūlytas planas išsamiai apibūdina laisvus ir sąžiningus rinkimus rytuose, laikantis Ukrainos įstatymų, ir po to einantį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) patikrinimą, kuris nustatytų, ar minimi rinkimai tikrai buvo demokratiški. Plane nurodoma, kad pasirodžius, jog rinkimai vyko skaidriai, liktų savivaldos statuso suteikimas.

Sutikęs su šia schema V.Zelenskis sostinėje ir kitose šalies srityse sulaukė liūdno atgarsio, virtinės protestų ir ukrainiečių skanduočių "Kapituliacijai – ne!" Politinės paramos įgyvendinti šį planą jis nesulaukė.

Tūkstančiai žmonių ėjo akmenimis grįstomis Kijevo gatvėmis ir po susitarimo paskelbimo tvirtino, kad "Steinmeierio formulė" pažeidžia Ukrainos suverenitetą. Norint suteikti okupuotam Donbaso regionui autonominį statusą reikia pakeisti Ukrainos konstituciją, tačiau V.Zelenskio partijai "Liaudies tarnas" parlamente trūksta "superdaugumos", kad tai būtų galima įgyvendinti. Opozicijos partijos atmeta šį susitarimą.

"Autonomija nėra tai, ką mes palaikytume", – sakė parlamento opozicijos narė ir buvusi ministro pirmininko pavaduotoja Ivanna Klympush-Tsintsadze. Ji leidiniui "Foreign Policy" minėjo, kad opozicijos partijos norėtų tokių saugumo susitarimų kaip Rusijos pajėgų išvedimas, Ukrainos kontrolė per sieną ar tarptautinės taikos palaikymo operacijos iš Europos ar JAV.

Angela Merkel ir Emmanuelis Macronas teigė, kad Ukraina turi padaryti nuolaidų, kad padėtų V.Putinui surasti atramą. Tai yra juokinga, nes būtent Rusijos kariuomenė yra Ukrainoje.

Politinė nuolaida?

Nesulaukęs opozicijos partijų palaikymo V.Zelenskis praėjusią savaitę surengė 12 valandų trukmės spaudos konferenciją. Po jos Ukrainos prezidentui įteiktas sertifikatas, kuriame pažymima, kad jis pasiekė bendravimo su žurnalistais trukmės pasaulio rekordą.

Valstybės vadovas viename iš Kijevo restoranų nuo ryto pradėjo vadinamąjį žiniasklaidos maratoną. Jame buvo akredituoti 300 žurnalistų, kurie grupėmis po 7–10 žmonių gavo galimybę po 30 min. bendrauti su V.Zelenskiu, paeiliui sėdėdami su juo prie vieno stalo.

Prezidentas siekė ne tik rekordo, bet ir pelnyti daugiau paramos svarbiajam susitarimui. V.Zelenskis teigė, kad bijo konflikto Donbase "įšaldymo" ir sakė manąs, kad jei Rusija nenorės derėtis, nebus jokio susitarimo. V.Zelenskio aplinkos žmogus "Foreign Policy" teigė, kad prezidentas "Steinmeierio formulę" pasirašė kaip politinę nuolaidą Prancūzijai ir Vokietijai.

Tiek Maskva, tiek Kijevas pateikė skirtingas susitarimo interpretacijas, jose nėra oficialaus teksto, kuriuo galėtų remtis abi pusės. V.Zelenskis teigė, kad rinkimai Donbase įvyks tik tada, kai Rusijos kariuomenė pasitrauks iš savo pozicijų okupuotose teritorijose. Kremlius pateikė nedaug komentarų, tačiau valstybinės televizijos "Rossia1" laida "Vesti" skelbė, kad Kijevas sutiko patraukti savo kariuomenę nuo fronto linijų. Maskva taip pat spėjo apkaltinti V.Zelenskio vyriausybę nustatant naujas sąlygas.

"Susitarimas tikrai yra ambicingas ir neabejotinai aiškus siekiant tikslo", – sakė buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Johnas Herbstas.

"Ar taip yra todėl, kad V.Zelenskis nori tvarkyti vidaus reikalus, darydamas nuolaidą, ar todėl, kad prancūzams ir vokiečiams nori parodyti tam tikrą lankstumą, nieko nepripažindamas?" – klausimus kelia jis.

Priešingos nuomonės

Vakarų diplomatai ir karininkai mano, kad tam tikros "Steinmeierio formulės" variacijos yra vienintelis ilgalaikis sprendimas siekiant nutraukti konfliktą Rytų Ukrainoje. Įgyvendinant formulę, būtinas vadinamasis Normandijos ketverto – Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos – susitikimas. Tačiau diplomatai ir ekspertai tiki, kad Rusija nenori, jog Normandijos susitikimas iš tiesų įvyktų.

"Rusijai daromas spaudimas, todėl ir delsiama. Mano nuomone, Rusija šiuo metu jaučiasi nejaukiai. Maskva yra tokioje situacijoje, kai ji turi reaguoti į Ukrainos poziciją ", – sakė Estijos ambasadorius Ukrainoje Kaimo Kuuskas.

Jis teigė, kad kitas proceso žingsnis yra Normandijos ketverto susitikimas, po kurio Rusija galėtų nuginkluoti separatistus. "Niekas neaišku, nes tai yra pirmas žingsnis", – pridūrė diplomatas.

Kiti stebėtojai laikosi priešingos nuomonės, sakydami, kad nepatogioje situacijoje yra V.Zelenskis, o ne Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. "Visas šios formulės spaudimas skirtas Ukrainai ir V.Zelenskiui, o ne V.Putinui. Atvirkščiai, kur spaudimas turėtų būti nukreiptas", – mano buvęs gynybos sekretoriaus pavaduotojas Rusijoje ir Ukrainoje Michaelas Carpenteris.

"Angela Merkel ir Emmanuelis Macronas teigė, kad Ukraina turi padaryti nuolaidų, kad padėtų V.Putinui surasti atramą. Tai yra juokinga, nes būtent Rusijos kariuomenė yra Ukrainoje", – pridūrė jis.

Volodymyras Zelenskis. Scanpix nuotr.

Okupacijos įteisinimas?

Rusijos politikai minimo susitarimo pasirašymą iš esmės apibūdino kaip Maskvos diplomatijos pergalę. Šis Ukrainos, Rusijos ir jos remiamų separatistų susitarimas buvo pagrindinė Maskvos išankstinė sąlyga, kurią ji kėlė, kalbėdama apie Normandijos forumo aukščiausiojo lygio susitikimo organizavimą.

Tačiau Ukrainos nacionalistai ir kariai baimindamiesi sako, kad tai gali tapti Rusijos įvykdytos Donbaso okupacijos įteisinimu.

Tarp Ukrainos policijos ir karo veteranų neseniai kilo nesutarimų – pastarieji bandė užkirsti kelią kariuomenės išvedimui iš dviejų Ukrainos miestų Zolotės ir Petrovskės, kaip tai numatyta "Steinmeierio formulėje".

Nacionalistai linkę abejoti V.Zelenskio pažadais ginti Ukrainos interesus ir neperžengti raudonųjų linijų. Savo poziciją prezidentas išdėstė po susitarimo pasirašymo skubiai pasirodžiusiame pranešime: pirmiausiai prieš rytuose rengiant bet kokius rinkimus, juose turi įsigalioti visiškos ir abipusės paliaubos; turi būti atitrauktos abiejų šalių pajėgos; rinkimuose turi būti leista kandidatuoti asmenims iš Ukrainos politinių partijų – ne tik prorusiškų partijų kandidatams; Ukraina turi atgauti savo teritorinės sienos su Rusija ruožą; visos Normandijos formato valstybės turėtų pademonstruoti pasirengimą užbaigti karą. Prezidentas taip pat reikalavo grąžinti į šalį visus ukrainiečius kalinius, laikomus Rusijoje.

"Kaip jau kelis kartus sakiau ir pasakysiu vėl, "Steinmeierio formulė" reglamentuoja tik Donbaso ypatingojo statuso įstatymą. Primenu, kad šis įstatymas galioja iki šių metų gruodžio 31 d., o paskui nebegalios", – trečiadienį viešėdamas Rygoje kalbėjo V.Zelenskis.

Minima formulė numato, kad iki galimų vietos rinkimų Donecke ir Luhanske šioms sritims būtų laikinai taikomas ypatingasis statusas. Tik tuo atveju, jei po rinkimų ESBO patvirtintų, kad balsavimas vyko laikantis demokratijos principų, jo rezultatai įgautų nuolatinę teisinę galią.

Tačiau kalbėdama apie paliaubas, ESBO optimizmu netrykšta. Organizacijos duomenimis, Rytų Ukrainoje jos pažeidinėjamos vis dažniau. "Apgailestauju, bet aš negaliu teigiamai įvertinti paliaubų laikymosi", – Minske pareiškė ESBO derybininkas Martinas Sajdikas.

Čia ESBO su Ukrainos, Rusijos ir Maskvos remiamų separatistų atstovais susitiko derybų apie saugumo padėtį krizės regione.

Abi konflikto šalys reguliariai kaltina viena kitą nesilaikant paliaubų. Ukrainos karinių šaltinių duomenimis, per mūšius trečiadienį žuvo du vyriausybinių pajėgų kariai, dar penki buvo sužeisti. Nuo metų pradžios vien tik vyriausybės pusėje žuvo 80 kareivių ir daugiau kaip 300 buvo sužeisti.

Nebus taikos, jeigu mes sutiksime su šiomis sąlygomis, Putino sąlygomis.

Pastangomis nesižavi

Užbaigti karą šalies rytuose tautai žadėjęs V.Zelenskis, atrodo, iškart po prezidento rinkimuose pelnytos pergalės nuoširdžiai stengėsi pildyti duotą pažadą.

Birželį Ukrainos kariuomenės būriai ir separatistai pasitraukė iš už kilometro nuo fronto linijos esančio miesto Stanytsia Luhanska.

Liepą buvo pradėti sugriauto miesto tilto atstatymo darbai. Šiuo tiltu kasdien naudojasi tūkstančiai žmonių iš abiejų susipriešinusių pusių.

Rugsėjį įvyko ilgai laukti kalinių mainai su Rusija.

Tačiau buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, kaip ir didelė dalis ukrainiečių, smerkia šio mėnesio pradžioje V.Zelenskio pasirašytą susitarimą, vadindamas jį "Putino formule" ir teigdamas, kad Rusijos prezidentas tiesiog bando pakreipti ir interpretuoti sandorį Maskvos naudai.

Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas taip pat abejojo dėl laisvų ir sąžiningų rinkimų galimybių. "Visuomenė reikalaus atsakymų ir šie atsakymai neturėtų išspręsti Donbaso okupacijos Ukrainos sąskaita", – sakė jis.

Vienas buvęs Ukrainos derybininkas perspėjo, kad tai yra kelias į karą, o ne į taiką, o populiarus šalies dainininkas Sviatoslavas Vakarčiukas, taip pat vadovaujantis Ukrainos partijai "Golos", paragino prezidentą paaiškinti, kokias nuolaidas dėl susitarimo jis buvo pasirengęs padaryti.

Nepasiduodanti tauta

Savaitės pradžioje tūkstančiai ukrainiečių išėjo į Kijevo gatves smerkdami planuojamą pajėgų, kovojančių su prorusiškais separatistais šalies rytuose, atitraukimą. Jie nepraranda vilties ir toliau ragina siekti pergalės nuo 2014 m. trunkančiame kare.

Kol V.Zelenksis ruošiasi savo pirmajam ES remiamam susitikimui su V.Putinu, ekspertai sako nematantys, kad artimiausiu metu būtų daug vilčių dėl aukščiausiojo lygio susitikimo.

Protestuotojai užtikrintai sako, kad bet koks susitikimas su V.Putinu jiems reiškia Ukrainos pralaimėjimą.

"Nebus taikos, jeigu mes sutiksime su šiomis sąlygomis, Putino sąlygomis", – sakė vienas buvusių kovotojų, prisistatęs Mykola.

"Aš jau dabar jaučiuosi taip, lyg mes atsisakytume savo nacionalinių interesų, – kalbėjo rašytoja Natalija Tysovska. – Jeigu mes vėl atitrauksime savo karius, ten atsiras milžiniška "pilkoji" zona, kurią užims kiti."

"Dabartinės vyriausybės žingsniai gali privesti iki visos Ukrainos kapituliacijos", – naujienų agentūrai AFP sakė nacionalistinio judėjimo "Svoboda" vadovo pavaduotojas Oleksijus Kaida.

"Mums reikia bet kokia kaina susigrąžinti savo žemes, ne tik Donbasą, bet ir Krymą (jį Rusija aneksavo 2014 m.)", – sakė jis.