Šis balsavimas tapo graikų premjero Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) diplomatiniu triumfu, kai parlamentarai 153 balsais prieš 146 ir vienam deputatui susilaikius ratifikavo vadinamąjį Prespos susitarimą su Skopje, pasirašytą praėjusių metų birželį.

Kad sutartis būtų patvirtinta, 300 parlamente A. Cipras turėjo gauti 151 balso daugumą. Už susitarimą balsavo jo kairioji partija „Syriza“ ir keli nepriklausomi įstatymų leidėjai.

„Šiuo susitarimu Graikija atgauna... savo istoriją, simbolius, tradicijas“, – A. Cipras sakė parlamentui prieš balsavimą, surengtą po dvi dienas vykusių įtemptų debatų. Pasak premjero, šis žingsnis žymi „trisdešimt metų trukusios veidmainystės pabaigą“.

Jis pabrėžė, kad Makedonija nuo šiol „taps drauge, sąjungininke, bendradarbiavimo, taikos ir saugumo regione šalininke“.

Kad Jungtinių Tautų remiama sutartis galutinei įsigaliotų, Graikija dar turi ratifikuoti protokolą, išreiškiantį palaikymą Makedonijos narystei NATO. Tikimasi, kad tai įvyks ateinantį mėnesį.

Šiuo susitarimu Graikija atgauna... savo istoriją, simbolius, tradicijas.

Atidėtas balsavimas

Iš pradžių planuota šį balsavimą surengti po vidurnakčio, tačiau jį teko atidėti, nes apie 230 parlamentarų pareiškė norą pasisakyti dėl svarstomo dokumento.  

Šimtai susitarimo priešininkų ketvirtadienį vakare surengė protestą prie parlamento. Policijai teko panaudoti ašarines dujas protestuotojams išsklaidyti.

„Ryt įvyks lemiamas balsavimas... Atėjo metas ištrūkti iš užburto nacionalizmo rato ir galvoti apie... būsimą bendradarbiavimą“, – ketvirtadienį įstatymų leidėjams sakė vyriausybės vadovas.

Makedonijos parlamentas sausio 11 dieną pritarė konstitucijos pataisoms, kad būtų galima pakeisti šalies pavadinimą. Tačiau susitarimas įsigalioja tik jį ratifikavus Graikijos įstatymų leidėjams.

Komunistų partijos aktyvistai ketvirtadienį ant senovinių Atėnų Akropolio sienų pakabino du milžiniškus transparantus, kuriuose buvo parašyta: „Ne Cipro-Zajevo susitarimui“.

Čia turimas omenyje pernai birželį Graikijos vyriausybės vadovo ir Makedonijos ministro pirmininko Zorano Zajevo pasiektas kompromisas ginče dėl pavadinimo. Už šias pastangas jie buvo nominuoti 2019 metų Nobelio taikos premijai. 

Sekmadienį Atėnuose dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo demonstracijoje prieš susitarimą su Skopje. Per kilusius susirėmimus tarp policijos ir kaukėtų protestuotojų buvo sužeisti apie 40 žmonių.

Pasak vyriausybės, neramumus išprovokavo „ekstremistai, (partijos) „Auksinė aušra“ nariai, mėginę patekti į parlamentą“.

Susitarimui dėl Makedonijos pavadinimo pakeitimo nepritarė įvairiausios Graikijos partijos, pradedant kraštutinių dešiniųjų „Auksine aušra“ ir baigiant socialistais.

Susitarimu siekiama išspręsti vieną ilgiausiai trunkančių diplomatinių ginčų pasaulyje, prasidėjusį prieš beveik tris dešimtmečius, kai Makedonija paskelbė nepriklausomybę, nors jo šaknys gerokai senesnės.

Atėnai nuo 1991 metų ginčijo Makedonijos teisę naudoti savo pavadinimą, nes tai esą gali reikšti teritorines pretenzijas į taip pat vadinamą Graikijos šiaurinę provinciją – senovinės Aleksandro Didžiojo imperijos lopšį ir šiuolaikinių graikų pasididžiavimo šaltinį.

„Sukurs naujų problemų“

Be dvišalių santykių normalizavimo, susitarimas taip pat turėtų atverti kelią Makedonijai tapti Europos Sąjungos ir NATO nare. Atėnai anksčiau grasindavo vetuoti jos narystę.

Tačiau Graikijoje, besirengiančioje spalį numatytiems visuotiniams rinkimams, kaimynės pavadinimo klausimas tebekelia didžiules aistras tarp politikų ir visuomenėje.  

Praėjusią savaitę dėl to subyrėjo A. Cipro valdančioji koalicija. Visgi premjerui pavyko nedideliu balsų skirtumu laimėti balsavimą dėl pasitikėjimo, ir tai atvėrė kelią organizuoti parlamento balsavimą dėl susitarimo su Skopje.

Konservatyvios opozicinės partijos „Naujoji demokratija“ lyderis Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis) anksčiau pareiškė, kad susitarimas „sukuria naujų problemų“ ir „budina nacionalizmą“.

„Jūsų užsienio politika paviršutiniška ir neišmanėliška... jums turėtų būti gėda“, – sakė jis, kreipdamasis į kairiojo sparno deputatus.

„Nejau bijote šalies, neturinčios nė 2 proc. mūsų karinių pajėgumų ir 6 proc. mūsų gamybos našumo?“ – savo ruožtu klausė buvęs užsienio reikalų ministras Nikas Kocijas (Nikos Kotzias), vienas pagrindinių birželį sudaryto susitarimo architektų.

Makedonijos užsienio reikalų ministras Nikola Dimitrovas, kartu su N. Kociju rengęs susitarimą, naujienų agentūrai AFP sakė, kad kompromisas „sukūrė atmosferą, kai neįmanoma iš tiesų tampa įmanoma“.

Daugelis graikų, ypač šalies šiaurėje, kur yra Makedonijos provincija, laiko žodį „Makedonija“ graikų istorinio paveldo dalimi, o kai kurie būgštauja, kad kaimynė netgi kėsinasi į šią provinciją.

Tačiau A. Cipras ketvirtadienį tvirtino: „Niekada neturėjome makedonų kalbos. Aleksandras Didysis kalbėjo graikiškai“.

Lietuva pasveikino susitarimą

Lietuva pasveikino galiausiai pasiektą Graikijos ir Makedonijos susitarimą.

„Tai – pavyzdys, kad susitaikymas tarp skirtingų tautų nepaisant ilgus metus trunkančių nesutarimų yra įmanomas“, – rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.