Per televiziją transliuotoje kalboje jis paragino surengti „demokratinį, revoliucinį ir taikų procesą, o po parlamento paleidimo – pirmalaikius demokratinius rinkimus“, taip pat pažymėjo, kad „nėra suinteresuotas“ derėtis su savo varžovais.

Šią kalbą jis pasakė jo šalininkams penktą dieną nesitraukiant iš parlamento, kur jie protestuoja prieš konkuruojančios šiitų frakcijos siūlomą ministro pirmininko kandidatūrą.

Praėjus beveik 10 mėnesių po spalį įvykusių rinkimų, nepaisant intensyvių politinių jėgų derybų, Irakas vis dar neturi naujos vyriausybės.

Analitikų teigimu, M. al Sadras gatvės protestais siekia parodyti, kad formuojant vyriausybę turi būti atsižvelgta į jo nuomonę.

Tiek Jungtinės Tautos, tiek Europos Sąjunga perspėjo dėl Irake didėjančios įtampos.

Šie protestai tapo nauju iššūkiu naftos turtingam Irakui, kurį tebekrečia politinė ir socioekonominė krizė, nepaisant išaugusių pasaulinių naftos kainų.

M. al Sadro, anksčiau vadovavusio sukarintam judėjimui, kovojusiam su JAV ir Irako vyriausybės pajėgomis, blokas nesutinka, kad premjeru būtų paskirtas Mohammedas al Sudani (Mohamedas Sudanis) – buvęs ministras ir provincijos gubernatorius, kurio kandidatūrą iškėlė proiraniška Koordinacinė programa.

M. al Sadro blokas pernai spalį per rinkimus laimėjo 73 vietas ir tapo didžiausia frakcija 329 vietų parlamente. Tačiau po rinkimų derybos dėl vyriausybės formavimo įstrigo.

Irako politinė krizė pagilėjo praeitą mėnesį, kai 73 M. al Sadro bloko deputatai vienu metu atsistatydino, akivaizdžiai mėgindami rasti išeitį iš aklavietės formuojant vyriausybę.

Vėliau birželį buvo prisaikdinti 64 nauji Irako įstatymų leidėjai, ir proiraniškas blokas tapo didžiausia didžiausia parlamento frakcija.

M. al Sadras iš pradžių palaikė „daugumos vyriausybės“ schemą, pagal kurią jo priešininkai šiitai iš Koordinacinės programos būtų turėję pereiti į opoziciją.

Tačiau tuomet jis daugelį nustebino, įtikinęs savo deputatus atsistatydinti. Šis žingsnis buvo laikomas spaudimu varžovams paspartinti vyriausybės formavimą.