Neturi darbo? Bent jau nesėdėk vietoje, kaip pataria savo bendraamžiams italas 24-erių Simone'as Lagrasta. Jis ir kiti jauni italai įsitikinę, kad politikai tik kalba.

Iš dailidės tapo aktoriumi

S.Lagrasta iš lėto nusimeta kaubojaus skrybėlę, odinę liemenę ir kelnes. Tiesa, jis vaidina striptizo šokėją.

Viename Romos teatre vyksta repeticija. Čia statomas miuziklas "The Full Monty", pasakojantis apie šešis britų darbininkus, kurie atleisti iš darbo nutarė pragyvenimui užsidirbti šokdami striptizą. Šis vaidmuo S.Lagrastai – pats tas. Jis vos prieš kelis mėnesius neteko dailidės darbo Turine. Gavęs pasiūlymą suvaidinti teatre, vyras nusprendė, jog nepraleis progos, nors prieš žiūrovus teks nusimesti drabužius.

"Pamenu, kai gavau pasiūlymą. Tėškiau telefoną ir ėmiau šokinėti. Dabar aš čia, ir tai nuostabu. Jei tai sapnas, tikiuosi, nepabusiu. Labai bijojau, kad vėl būsiu bedarbis", – džiaugėsi italas.

Trečdalis jaunuolių bedarbiai

Jaunimo nedarbas – galvos skausmas politikams. Tokių kaip S.Lagrasta šalyje – tūkstančiai. Tarp 18–24 metų jaunimo nedarbo lygis siekia daugiau nei 35 proc. Pagal šį rodiklį Italija atsilieka tik nuo Graikijos ir Ispanijos.

Italijoje dabartinė jaunoji karta vadinama prarastąja. Juk beveik trečdalis jaunuolių šalyje neturi kuo verstis.

27-erių Gianluca Eusani baigė anglų ir kinų kalbų studijas, taip pat turi vadybos bei renginių organizavimo magistro diplomą. Tačiau jo pastangos rasti darbą bevaisės.

"Blogiausia, kad tai priimi asmeniškai. Aplanko jausmas, kad tai, ką darai, darai blogai, kad tavo pastangų nepakanka", – sakė G.Eusani. Tiesa, jis pridūrė, kad jam pasisekė, nes jam gali padėti šeima.

"Noriu rasti darbą, kuris man padėtų tobulėti kaip asmenybei ir kaip darbuotojui", – kalbėjo vyras.

Daugelis jo kolegų iš universitetų taip pat nesugeba rasti darbo. Ir nors politikai kalba, kad prarastąją kartą reikia išvaduoti iš nedarbo, niekas nesikeičia.

Politikai tik kalba

Premjeras Mario Monti žadėjo, kad jaunimo nedarbo problemos sprendimas bus vienas svarbiausių jo vyriausybės prioritetų. Deja, per pastaruosius metus bedarbių jaunuolių tik padaugėjo.

Tačiau M.Monti tvirtina, kad jo reformos turi būti tęsiamos. Pasak jo, nors vyriausybės politika buvo skausminga, ji duos rezultatų, jei visuomenė bus kantri.

"Mes jau išvydome šviesą tunelio gale", – yra sakęs M.Monti.

G.Eusani sutinka, kad sergančiai Italijos ekonomikai reikia atsigauti, tačiau jam neduoda ramybės klausimas, kiek laiko tam reikės?

Vyras sako, kad šviesa, kurią mato M.Monti, jam veikiau gęsta.

Tokios pat nuomonės, regis, laikosi ir buvęs Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi. Jis teigia, kad M.Monti reformos pridarė daugiau žalos, nei davė naudos.

Annagrazia Calabria, S.Berlusconi partijos narė, mano, kad šalyje būtina sukurti tokią socialinės apsaugos sistemą, kad įmonės galėtų lengviau atleisti žmones, kurių vietą galėtų užimti jaunimas.

"Toms įmonėms, kurios įdarbintų jaunų darbuotojų, turėtume pasiūlyti mokesčių lengvatų", – žadėjo jaunoji politikė.

Tačiau G.Eusani pabrėžė netikintis S.Berlusconi pažadais. "Aš juo nepasitikiu", – rėžė jis ir pridūrė, kad tokie veikėjai kaip S.Berlusconi ir sukėlė krizę šalyje. G.Eusani sakė, kad tikėtis greitų pokyčių, – naivu. "Politikai prieš kiekvienus rinkimus kalba tą patį. Tačiau kai tik balsai suskaičiuojami, viskas grįžta į senas vėžes", – sakė vyras.

Elisabetta Cimolini iš Neapolio pridūrė: "Nėra darbo. Gal ir gali rasti darbą kokiems trims mėnesiams, tačiau paskui tave gali išmesti."

Tiesa, ne tik jaunimas sėdi be darbo. 49 metų Domenico Batalia dvejų metų darbo sutartis baigėsi. Vyras dirbo patarnautoju viename Neapolio viešbučių.

"Situacija Italijoje bloga. Man sunku rasti darbą dėl amžiaus. Viešbučiai daugiausia samdo jaunus, nes jiems gali mažiau mokėti. Neturiu šansų", – apgailestavo vyras.

Tiesa, yra Italijoje tokių, kurie sugeba iš krizės pasipelnyti, – tai mafija.

Antai Neapolyje siaučianti "Camorra" tapo bene vieninteliu vietos verslo kreditoriumi. Mafija, kitaip nei daugelis bankų, nebijo skolinti pinigų.

Nino Daniele, su mafija kovojantis aktyvistas, pabrėžė: "Vis daugiau žmonių prašo mafijos pagalbos. Verslininkai skolinasi iš mafijos pinigų, kad išgyventų."

Tačiau, pasak ekonomisto Marco Pagano iš Neapolio universiteto, mafija kartu kenkia verslui, nes žmonės nebepajėgia sumokėti "Camorrai" duoklės. Taip, pasak jo, vietos verslas arba bankrutuoja, arba traukiasi, o tai reiškia, kad prarandamos darbo vietos.

Rinkimai Italijoje: klausimai ir atsakymai

Kodėl paskelbti pirmalaikiai rinkimai?

Rinkimai vyks vasario 24 ir 25 d. Pirmalaikiai rinkimai paskelbti po to, kai S.Berlusconi vadovaujama Laisvės žmonių partija atsisakė remti M.Monti vyriausybę.

Ar Pieras Luigi Bersani taps premjeru?

P.L.Bersani gimė 1951 m. rugsėjo 29 d. Betolos miestelyje, Emilijos-Romanijos regione. Baigė filosofijos studijas ir trumpai dirbo mokytoju mokykloje, o paskui pradėjo politiko karjerą Italijos komunistų partijoje, kuri 1991 m. buvo išformuota. P.L.Bersani 1993 m. buvo išrinktas savo gimtojo regiono gubernatoriumi, o 1996 m. paskirtas pramonės ministru pirmojoje buvusio premjero Romano Prodi vyriausybėje. P.L.Bersani taip pat dirbo transporto ministru ir ekonominės plėtros ministru – nuo 2006 iki 2008 m., kai vadovavo privatizacijos procesui.

Kuo ypatinga Italijos rinkimų sistema?

Italijos parlamentą sudaro dveji rūmai – aukštieji (Senatas) ir žemieji (Deputatų). Aukštieji turi 315 narių, o žemieji rūmai – 630. Parlamentarai į abejus rūmus renkami, išskyrus keturis senatorius, kuriems šis titulas paskirtas iki gyvos galvos. Abejų parlamento rūmų kadencija trunka penkerius metus. Neįprasta, tačiau aukštųjų ir žemųjų parlamento rūmų galios Italijoje beveik nesiskiria. Kiekvienas įstatymas, išskyrus biudžeto, gali būti inicijuojamas abejuose rūmuose ir turi būti juose patvirtintas. Abejų parlamento rūmų pritarimą turi gauti ir vyriausybė. Žemuosiuose rūmuose daugumą turi ta politinė jėga arba jėgos, kurios nacionaliniu mastu gauna 340 iš 630 vietų. Senato dauguma formuojama pagal regionus – t. y. kiekviename iš 20-ies Italijos regionų laimėjusi koalicija gauna 55 proc. tam regionui priklausančių vietų Senate.

Kokie tikėtini rezultatai?

Nors P.L.Bersani, remiantis apklausomis, pirmauja prieš savo varžovus, Italijoje yra daug neapsisprendusių rinkėjų. Jei laimėtų rinkimus į žemutinius rūmus, P.L.Bersani galėtų formuoti koaliciją, tačiau jei politikas neįgis Senato kontrolės, vyriausybės darbas bus paralyžiuotas. Ekspertai sako, kad būtent kova dėl Senato bus pati įnirtingiausia, ypač tokiuose svarbiuose regionuose kaip Lombardija ir Sicilija, kur nėra aiškaus lyderio. S.Berlusconi tikisi laimėti pakankamai vietų Senate, kad galėtų sutrukdyti P.L.Bersani formuoti vyriausybę.