Italijos premjeras Matteo Renzi (Matejas Rencis) šeštadienį laimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo, atvėrusį kelią Senatui priimti mažesnius mokesčius numatantį 2015 metų biudžeto projektą, kuris, kaip tikimasi, bus galutinai patvirtintas parlamento žemųjų rūmų ateinančią savaitę.

Per paryčiais pasibaigusį posėdį Senatas 162 balsais prieš 37 priėmė finansų paketą, numatantį apkarpyti mokesčius mažiausiai uždirbantiems, nors dėl tokio žingsnio valstybės iždas praras beveik 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų). Taip pat numatoma sumažinti darbo jėgos mokesčius verslui.

Italijos vyriausybė dažnai ryžtasi rengti balsavimus dėl pasitikėjimo, siekdama sutrumpinti debatus ir paspartinti teisės aktų priėmimą. Jeigu toks balsavimas pralaimimas, vyriausybė privalo atsistatydinti. Pagal įstatymus valstybės biudžetą parlamentas turi priimti iki metų pabaigos.

M.Renzi ragino Europos Sąjungą (ES) leisti didesnes biudžeto išlaidas, kurios padėtų trečiajai didžiausiai euro zonos ekonomikai išbristi iš recesijos ir sumažinti rekordinį nedarbą. Mainais jis žada liberalizuoti kai kurias sritis, kaip darbo rinka ir švietimo sistema.

Premjeras buvo priverstas atsisakyti kai kurių mokesčių sumažinimo, numatyto pirminiame biudžeto projekte, atsižvelgdamas į Europos Komisijos reikalavimus, kad Italija labiau pasistengtų sumažinti struktūrinį biudžeto deficitą, derinamą prie verslo ciklo svyravimų.

Tačiau vyriausybei gali prireikti tęsti diržų veržimo politiką. Europos Komisija yra pareiškusi, kad Italija, Prancūzija ir Belgija rizikuoja pažeisti biudžeto drausmės taisykles; galutinis įvertinimas dėl šių trijų šalių biudžetų bus paskelbtas kovą.

Komisijos techniniame dokumente, su kuriuo naujienų agentūra „Reuters“ susipažino praėjusį mėnesį, sakoma, kad Italijai reikia rasti papildomų priemonių iki 4,8 mlrd. eurų (16,6 mlrd. litų) sumažinti biudžeto deficitą, nes M.Renzi pasiūlytos priemonės, kaip, pavyzdžiui, sustiprinta kova su mokesčių vengimu, gali būti nepakankamai veiksmingos.

2015-ųjų biudžeto projekte siekiama, kad Italijos biudžeto deficitas neviršytų 2,9 bendrojo vidaus produkto. Toks rodiklis būtų tik truputį mažesnis negu Europos Sąjungos nustatyta 3 proc. BVP riba. Šiais metais Italija siekė išlaikyti lygiai 3 proc. biudžeto deficitą.