Italija neturi tiek išteklių, kad galėtų padengti savo skolą, tačiau nenori Graikijos likimo, Briuselyje kolegoms yra pareiškęs premjeras Matteo Renzi ir pasiūlęs netikėtą išeitį – mainais už skolas ar jų dalį atiduoti kai kurias Italijos teritorijas, praneša LRT RADIJAS, apžvelgdamas Italijos verslo naujienas. Tačiau lyg pokštas nuskambėjęs pasiūlymas jau virsta realybe – dalį teritorinių Viduržemio jūros vandenų M. Renzi vyriausybė sausį atidavė Prancūzijai, o Sardinija jau prieš porą metų vyriausybei pateikė siūlymą būti parduota Šveicarijai.

M. Renzi priminė apie pasiekimus

Prieš mėnesį Italijos premjeras Matteo Renzi pompastiškai paminėjo dvejų metų sukaktį prie vyriausybės vairo. Ta proga jauniausias premjeras Italijos Respublikos istorijoje nepraleido progos priminti pasiekimų.

„Sumažinome regioninius mokesčius verslui, panaikinome pirmojo būsto bei žemės ūkio mokesčius, žemas pajamas gaunantiems bei visiems viešosios tvarkos sergėtojams prie atlyginimo pridėjome po 80 eurų, priėmėme Italijai politinį stabilumą suteiksiantį rinkimų įstatymą, pradėjome svarbias darbo reformas, patvirtinome tos pačios lyties asmenų civilines teises įteisinantį įstatymą“, – vardijo M. Renzi.

Taip pat jis nepraleido progos priminti, kad jo vyriausybė sugrąžino Italijai pagarbą ir svorį tarptautinėje politinėje arenoje. „Italija sugrįžo“, – iškilmingai pareiškė premjeras.

Italai alergiški mokesčiams

Kad premjero žodžiai nėra šventinio svaigulio sukelti paistalai, patvirtina ir statistika. Italijos nacionalinis statistikos institutas „Istat“ paskelbė, kad nedarbo lygis nukrito iki 11 proc., o jaunimo iki 25 metų nedarbas nuo 41 proc. smuko iki 38 proc. Tai žemiausi rodikliai per pastaruosius trejus metus.

M. Renzi teigimu, tai akivaizdus vyriausybės pradėtos darbo reformos, skambiu ir daugeliui italų nesuprantamu anglišku pavadinimu „Jobs Act“, rezultatai.

O Nacionalinė mokesčių tarnyba pareiškė, kad pernai surinko beveik 15 mlrd. eurų nesumokėtų mokesčių. Karą valstybės finansus smaugiančiai juodajai ekonomikai paskelbusi vyriausybė nuslėptus milijardus sugebėjo susigrąžinti pažadėjusi įtariamiems mokesčių vengėjams „neužduoti jokių klausimų“.

Tačiau Italijos pramonininkus vienijanti konfederacija „Confindustria“ apskaičiavo, kad mokesčiams alergiški italai kasmet į šalies iždą nesuberia kone dešimt kartų daugiau, apie 120 mlrd. eurų – t. y. apie 7,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Muziejuose – rekordiniai turistų skaičiai

Italijos renesanso simptomus puikiai rodo turizmas. Kultūros ir turizmo ministerijos duomenimis, po visą šalį išsibarsčiusius muziejus ir archeologines vietoves aplankė 43 mln. žmonių ir kultūros šventovėms padėjo uždirbti 155 mln. eurų.

Nors Luvras Paryžiuje tokią sumą uždirba kasmet, Italijos kultūros ministras Dario Franceschini džiaugėsi, kad tai – geriausias rezultatas šalies istorijoje ir absoliutus italų muziejų rekordas. Daugiausia (t. y. 6,5 mln.) turistų aplankė Flavijaus amfiteatrą Romoje, geriau žinomą Koliziejaus vardu. Kone 3 mln. apžiūrėjo antikinį Pompėjos miestą, o beveik 2 mln. pasimėgavo meno šedevrais Florencijos Uffizi galerijoje.

Pokštas virsta realybe

Tačiau nežinia, ar ilgai Italija galės džiaugtis didžiausiais meno paveldo ištekliais pasaulyje. Italijos banko skaičiavimais, nepaisant valdžios pažadų, Italiją smaugiančio biurokratinio aparato skolos pučiasi lyg ant mielių. Palyginti su praėjusiais metais, jos išaugo 4 proc., pasiekė rekordinę 2,2 mlrd. eurų sumą ir jau sudaro daugiau kaip 132 proc. bendrojo vidaus produkto.

Tačiau tokios banko žinios nesugadino šventinės premjero nuotaikos. „Mes neturime tiek išteklių, kad galėtume padengti mūsų skolą, tačiau nenorime Graikijos likimo“, – Briuselyje susitikęs su kolegomis pareiškė M. Renzi ir pasiūlė netikėtą išeitį – mainais už skolas ar jų dalį atiduoti kai kurias Italijos teritorijas.

Lyg pokštas nuskambėjęs pasiūlymas jau virsta realybe. Šių metų sausį Italijai priklausančius teritorinius Viduržemio jūros vandenis tarp Italijai priklausančios Sardinijos ir Prancūzijai priklausančios Korsikos salų M. Renzi vyriausybė atidavė Prancūzijai. Analitikai perspėja, kad per dvejus metus skolų smaugiama Italija gali netekti ne tik žuvingų vandens teritorijų, bet ir kelių regionų.

Beje, chroniško Italijos neveiksnumo nebepakenčianti Sardinija jau prieš porą metų vyriausybei pateikė siūlymą būti parduota Šveicarijai, tačiau kol kas Europos Karibais vadinama sala 27 Šveicarijos kantonu netapo.