Italijos prezidentas Giorgio Napolitano (Džordžas Napolitanas), beveik devynerius metus vadovavęs trečiajai pagal dydį euro zonos ekonomikai, trečiadienį atsistatydino, priversdamas premjerą Matteo Renzi (Matėją Rencį) pradėti politiškai delikatų valstybės vadovo paskyrimo procesą.

„Respublikos Prezidentas Giorgio Napolitano šįryt 10 val. 35 min. (11 val. 35 min. Lietuvos laiku) pasirašė atsistatydinimo pareiškimą“, - sakoma prezidentūros išplatintame pranešime.

Jau kurį laiką prognozuota, kad 89 metų G.Napolitano atsistatydins nebaigęs savo antrosios kadencijos. Prieš dvi savaites prezidentas sakė, kad dėl senyvo amžiaus jam vis sunkiau eiti savo pareigas.

Ne vieną mėnesį intensyviai spėliojama, kas galėtų tapti naujuoju valstybės vadovu, kuris turi plačius, bet miglotai apibrėžtus įgaliojimus, pradedant premjero skyrimu bei įstatymų vetavimu ir baigiant moraliniu poveikiu vyriausybės politikai.

40 metų M.Renzi sakė, jog nori greitai pasiekti susitarimą tiek savo partijos viduje, tiek su savo politiniais varžovais, dėl naujo valstybės vadovo paskyrimo.

Tačiau slaptas balsavimas parlamente yra sunkiai prognozuojamas, ir kai kurie analitikai sako, kad premjeras gali siekti naujų rinkimų, jei nepavyks užsitikrinti tvirtos paramos naujam prezidentui.

Balsavimas dėl naujo prezidento paskyrimo parlamente turėtų prasidėti sausio pabaigoje. Kad prezidentas būtų išrinktas per pirmuosius tris balsavimo etapus, abiejuose parlamento rūmuose kandidatas turi gauti du trečdalius įstatymų leidėjų balsų.

Šis procesas parodys, kiek stipri yra M.Renzi įtaka įstatymų leidėjams jo valdančiojoje centro kairiųjų Demokratų partijoje (PD).

Galimais G. Napolitano įpėdiniais laikomi buvęs premjeras ir Europos Komisijos pirmininkas Romano Prodi (Romanas Prodis) bei buvęs vyriausybės vadovas Giuliano Amato (Džulianas Amatas). Jie abu anksčiau jau kandidatavo į prezidento postą.