Italijoje ši vasara buvo karšta ir kaitros išprovokuotas erzulys, regis, persimetė net į aukščiausius Katalikų Bažnyčios ešelonus.

Susidūrę su tuo, ką laiko mėginimu susikrauti politinį kapitalą iš Europą apėmusios migrantų krizės, vyskupai nelinkę atsukti kito skruosto žodžių kare su kai kuriais įtakingiausiais šalies politikais.

Po vizito pusseptinto milijono gyventojų turinčioje Jordanijoje, kuri šiuo metu yra priėmusi du milijonus pabėgėlių, arkivyskupas Nunzio Galantino (Nuncijus Galantinas) neslėpė pasipiktinimo tais, kurie tvirtina, kad Italija nebegali priimti daugiau prieglobsčio prašytojų, bėgančių nuo skurdo, persekiojimo ar karo Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje.

„Pigūs rėksniai yra tie, kas pasirengę kalbėti kvailiausius dalykus, kad pelnytų kažkiek balsų“, - griežtai kirto Italijos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius.

Šie žodžiai visų pirma buvo skirti populistui Matteo Salvini (Matėjui Salviniui) - sparčiai populiarėjančios Šiaurės lygos lyderiui, raginančiam siųsti visus Italijos krantus pasiekiančius migrantus atgal į Libiją, taip pat buvusio klouno Beppe Grillo (Bepės Grilo) populistiniam „Penkių žvaigždučių judėjimui“, kuris reikalauja smarkiai apriboti prieglobsčio prašytojų skaičių.

Bažnyčia tebėra įtakingas balsas Italijoje, o imigracijos klausimas yra itin opus: pernai šalį jūra pasiekė rekordinis skaičius migrantų, o šįmet į pietinius Italijos uostus jau atvyko 104 tūkst. pabėgėlių, dauguma kurių buvo išgelbėti jūroje italų kairinio jūrų laivyno ar pakrančių apsaugos laivų.

M.Salvini arkivyskupo N.Galantino žodžių tylomis nenuleido. Jis pareiškė, kad pats Vatikanas galėtų priimti migrantus, ir leido suprasti, jog Bažnyčia turi naudos iš šios krizės.

„Tie, kas gina šią slaptą invaziją, kuri naikina Italiją, arba nieko nesuvokia, arba iš to pelnosi“, - sakė M.Salvini ir tuomet ironiškai paklausė: „Italija juk yra respublika, ar ne? O gal ji tebėra valdoma Vatikano?“

Abiem pusėms laidant vienai į kitą kritikos strėles, popiežius Pranciškus tyliai nurodė į migrantų priėmimo centrą, esantį šalia vienos pagrindinių Romos geležinkelio stočių, sunkvežimiu nugabenti makaronų, pieno, ryžių ir sausainių krovinį.

Tuo tarpu Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas Angelo Bagnasco (Andželas Banjaskas) surengė viešą susitikimą su migrantais, apgyvendintais seminarijoje jo vadovaujamoje Genujos arkivyskupijoje, kurio metu paragino Jungtines Tautas „ryžtingai ir rimtai kovoti su šia žmonių tragedija“.

Apibendrindamas Katalikų Bažnyčios vadovybės jaučiamą frustraciją, Šv.Egidijaus bendruomenės steigėjas, istorikas Andrea Riccardi (Andrėja Rikardis) sakė, kad politikai nemato bendro vaizdo.

„Politinės frakcijos kariauja dėl elektorato, sudėtingą ir nesulaikomą pasaulinį fenomeną supaprastindamos iki paprasto į Italiją atvykstančių migrantų klausimo“, - sakė jis.

Šią savaitę žodžių karas tarp politikų ir Bažnyčios hierarchų atsinaujino, arkivyskupui N.Galantino pasmerkus politikų klasę kaip „melagių sėbrų haremą“ ir įspėjus, kad „nepakanka gelbėti migrantus jūroje, kad valstybės sąžinė būtų švari“.

Vyriausybės veiksmų sprendžiant krizę stojo ginti vidaus reikalų ministras Angelino Alfano (Andželinas Alfanas).

„Gelbėjame gyvybes ir repatrijuojame tuos, kurie nebėga nuo karo ar persekiojimo, - sakė ministras. - Mūsų ir Bažnyčios darbas skiriasi.“

Italijos prezidentas Sergio Mattarella (Serdžas Matarela), kuris yra pamaldus katalikas, šią savaitę pamėgino sumažinti susipriešinimą, pareiškęs, kad šalis bus vertinama pagal tai, kaip ji gebės spręsti šią krizę.

„Humaniškumas, kurį rodome priimdami beviltiškoje padėtyje atsidūrusius pabėgėlius, supratingumas tvarkant migrantų srautus ir mūsų ryžtas kovoje su prekiautojais žmonėmis turi būti mūsų kelias parodyti pasauliui mūsų demokratinio gyvenimo kokybę“, - sakė prezidentas.