68-erių J. Lourenco buvo paskelbtas rugpjūčio 24-ąją vykusių rinkimų nugalėtoju, o jo partija iškovojo pergalę rinkimuose rekordiškai maža balsų persvara.

„Šis balsavimas buvo balsavimas dėl pasitikėjimo, kuris mums suteikia didžiulę atsakomybę skatinti dialogą ir socialines konsultacijas“, – pareiškė J. Lourenco, sakydamas inauguracinę kalbą.

Jau ne vieną dešimtmetį valdžioje esantis Angolos išlaisvinimo liaudies judėjimas (MPLA) pirmadienį taip pat iškovojo sunkią pergalę ir išsaugojo daugumą naftos turtingos šalies parlamente.

Remiantis Nacionalinės rinkimų komisijos (CNE) paskelbtais rezultatais, MPLA surinko 51,17 proc. balsų, o jo pagrindinė varžovė, Nacionalinė sąjunga už visišką Angolos nepriklausomybę (UNITA) – 43,95 proc. balsų.

„CNE skelbia Joao Manuelį Goncalvesą Lourenco Respublikos prezidentu“, – per spaudos konferenciją sakė komisijos vadovas Manuelis Pereira da Silva (Manuelis Pereira da Silva).

Įvykęs visuotinis balsavimas buvo sunkiausiai nuspėjamas Angolos istorijoje, tačiau rinkėjų aktyvumas buvo nedidelis – balsus atidavė tik 45 proc. užsiregistravusiųjų.

Ankstesnių rinkimų rezultatai Angoloje buvo ginčijami, o skundai buvo nagrinėjami ne vieną savaitę.

Keli rinkimų komisijos nariai šįkart nepatvirtino galutinių rezultatų, nurodė M. Pereira da Silva.

UNITA – buvusių sukilėlių judėjimas, 27 metus iki 2002-ųjų įnirtingai kovojęs prieš MPLA vyriausybę per pilietinį karą, – anksčiau atmetė preliminarius rezultatus.

60-metis UNITA lyderis Adalberto Costa Junioras (Adalbertu Košta Žunioras) praėjusią savaitę paragino suformuoti tarptautinę komisiją, kuri įvertintų balsų skaičiavimą.

MPLA vis dar kontroliuoja rinkimų procesą ir valstybinę žiniasklaidą Angoloje, todėl opozicija ir pilietinės visuomenės organizacijos perspėjo apie potencialų rinkimų klastojimą.

Tarptautiniams stebėtojams irgi kilo tam tikrų abejonių – visų pirma dėl rinkėjų sąrašų ir neobjektyvių valstybinės televizijos reportažų. Vis tik dauguma stebėtojų sutinka, kad balsavimas buvo taikus, ramus ir gerai organizuotas.