„Mes negalime ramiai stovėti prieš tokią agresiją, Iranas neišsisuks be pasekmių dėl šios agresijos“, – žurnalistams sakė kariuomenės atstovas spaudai kontradmirolas Danielis Hagari (Danielis Hagaris). Džuliso karinėje bazėje jis taip pat pademonstravo vienos perimtos raketos liekanas.
Vokietija ragina griežtinti ES sankcijas Iranui
Vokietijos užsienio reikalų ministrė antradienį paragino Europos Sąjungą paskelbti naujų sankcijų Iranui dėl jo dronų technologijų po Teherano atakos prieš Izraelį.
„Vėlyvą rudenį kartu su Prancūzija ir kitais Europos Sąjungos partneriais agitavau už tai, kad šis sankcijų dronams režimas būtų išplėstas [...] Tikiuosi, kad dabar pagaliau galėsime žengti šį žingsnį kartu“, – sakė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) spaudos konferencijoje Berlyne.
Vėliau antradienį ministrė planuoja vizitą į Izraelį.
TATENA vadovas: Iranas po atakos prieš Izraelį uždarė branduolinius objektus
Iranas, savaitgalį surengęs didžiulę raketų ir dronų ataką prieš Izraelį, „saugumo sumetimais“ laikinai uždarė savo branduolinius objektus, pirmadienį sakė Jungtinių Tautų atominės energijos priežiūros agentūros vadovas.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) JT Saugumo Tarybos posėdžio kuluaruose kalbėjosi su žurnalistais. Jo buvo paklausta, ar jam kelia susirūpinimą galimybė, kad Izraelis keršydamas už ataką smogs kokiam nors iraniečių branduoliniam objektui.
„Mes visuomet susirūpinę dėl šios galimybės. Galiu jums pasakyti, jog mūsų inspektorius Irane iraniečių vyriausybė informavo, kad [...] visi branduoliniai objektai, kuriuos tikriname kiekvieną dieną, [sekmadienį] saugumo sumetimais liks uždaryti“, – sakė jis.
Objektai turėjo būti atidaryti pirmadienį, bet inspektoriai į juos turi sugrįžti tik antradienį, sakė R. Grossi.
„Nusprendžiau neleisti inspektoriams grįžti, kol nematysime, kad padėtis visiškai rami“, – nurodė jis ir paragino laikytis „itin santūriai“.
Vėlai šeštadienį ir sekmadienio naktį Iranas paleido daugiau kaip 300 dronų ir raketų į Izraelį. Tai buvo pirma tiesioginė Irano ataka Izraelio teritorijoje ir ja buvo keršijama už smūgį iraniečių ambasados Damaske konsuliniam skyriui, per kurį žuvo septyni Revoliucijos gvardijos nariai, įskaitant du užsienyje veikiančių Gvardijos pajėgų „al Quds“ generolus.
Izraelio kariuomenė sakė, kad 99 proc. Irano paleistų raketų ir dronų buvo perimti padedant Jungtinėms Valstijoms ir kitoms sąjungininkėms, todėl ataka padarė tik nedidelę žalą.
Galimybė, kad Izraelis po Irano atakos gali imtis atsakomųjų veiksmų, pakurstė nuogąstavimus dėl visapusiško regioninio karo.
Izraelis regione anksčiau yra įvykdęs operacijų prieš branduolinius objektus.
1981 metais izraeliečiai nepaisydami Vašingtono nepritarimo bombardavo branduolinį reaktorių „Osirak“ Irake, tuomet valdytame Saddamo Husseino (Sadamo Huseino). 2018-aisiais Izraelis pripažino 11 metų anksčiau surengęs itin slaptą oro reidą prieš vieną reaktorių Sirijoje.
Teheranas tai pat kaltina Izraelį 2010 metais nužudžius du iraniečių branduolinės fizikos srities mokslininkus, o 2009-aisiais pagrobus dar vieną.
2010 metais sudėtinga kibernetinė ataka panaudojant virusą „Stuxnet“, dėl kurios Teheranas kaltina Izraelį ir JAV, nulėmė virtinę iraniečių urano sodrinimo centrifugų gedimų.
Izraelis kaltina Iraną siekiu turėti atominę bombą. Teheranas tai neigia.
Naujausi komentarai