Visgi valstybės vadovas sakė abejojąs, ar kuris nors iš kandidatų turi realių galimybių suburti daugumos koaliciją. 

„Priėmiau šį sprendimą vadovaudamasis [įstatymų leidėjų] rekomendacijomis, rodančiomis, kad Benjaminas Netanyahu turi kiek daugiau šansų suformuoti vyriausybę“, – sakė R. Rivlinas.

Tuo pat metu prezidentas pabrėžė, kad jo derybos su partijų atstovais parodė, kad „nė vienas kandidatas neturi realių šansų“ užsitikrinti absoliučią daugumą parlamente. 

R. Rivlinui konsultuojantis su partijų lyderiais po kovo 23-iąją įvykusių rinkimų B. Netanyahu parėmė 52 įstatymų leidėjai, išrinkti į 120 vietų turintį Knesetą.

Opozicijos lyderis Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) savo ruožtu sulaukė 45 rekomendacijų. Šešiolika įstatymų leidėjų atsisakė ką nors paremti, o dešiniojo sparno nacionalistas Naftali Bennettas (Naftalis Benetas) užsitikrino septynis balsus iš savo partijos „Yamina“.

„Konsultacijų, kurio buvo atviros visiems, rezultatai mane įtikino, kad nė vienas kandidatas neturi realių šansų suformuoti vyriausybę, kuri turės Kneseto pasitikėjimą“, – pripažino R. Rivlinas.

„Iš tiesų, jeigu įstatymas leistų man taip pasielgti, grąžinčiau šį sprendimą tautos atstovams“, – pridūrė jis.

R. Rivlinas atvirai pasakė suvokiantis daugelio izraeliečių nepasitenkinimą, kad B. Netanyahu vėl suteikiama galimybė mėginti suformuoti vyriausybę, nors premjeras šiuo metu yra teisiamas dėl įtariamos korupcijos.

„Žinau pozicija, kurios daugelis laikosi, kad prezidentas neturėtų suteikti vaidmens kandidatui, kuriam yra pareikšti baudžiamieji kaltinimai, bet, remiantis įstatymu ir teismų sprendimu, premjeras gali toliau atlikti savo vaidmenį, kai jam yra iškelti šie kaltinimai“, – kalbėjo prezidentas.

B. Netanyahu, ilgiausiai premjero poste dirbantis Izraelio premjeras, dabar turės mažiausiai 28 dienas pamėginti susitarti dėl koalicinės vyriausybės. Šis uždavinys bus itin keblus, esant smarkiai susiskaldžiusiam parlamentui.