Partijos „Likud“ 73 metų lyderis Izraelio premjero poste yra dirbęs ilgiausiai šalies istorijoje. Tačiau 2021 metų birželį ideologiškai susiskaldžiusi koalicija, kurią subūrė dabartinis laikinasis premjeras Yairas Lapidas (Jairas Lapidas), nutraukė B. Netanyahu rekordinį 12 metų iš eilės valdymą.

Tas margas aljansas išgyveno vos metus ir jau birželio pabaigoje šalies įstatymų leidėjai nubalsavo už tai, kad Knesetas būtų paleistas, atvėrę kelią naujiems parlamento rinkimams, kuriuos buvo nuspręsta surengti lapkričio 1-ąją ir per kuriuos B. Netanyahu su sąjungininkais sieks užsitikrinti 61 mandato daugumą 120 vietų parlamente.

Rinkimai vyks neramiu metu: Izraelio ir palestiniečių konflikte vėl prasiveržęs smurtas ir vasarą okupuotame Vakarų Krante kone kasdien vyko susirėmimai.

Kad galėtų įveikti centristo Y. Lapido suburtą stovyklą ir suformuoti vyriausybę, B. Netanyahu dešiniojo sparno partijai beveik neabejotinai teks kliautis savo ilgamečiais žydų ultraortodoksų sąjungininkais.

Taip pat spėjama, kad jis gali suvienyti jėgas su kraštutiniais dešiniaisiais, o tarp jų lyderių yra Itamaras Ben-Gviras, garsėjantis savo pasisakymais prieš arabus ir raginimais Izraeliui aneksuoti visą Vakarų Krantą.

Penktadienį paskelbti paskutinių prieš rinkimus atliktų apklausų rezultatai parodė, kad Izraelyje tęsiasi precedento neturinti politinės aklavietės era.

Trijų apklausų duomenimis, prognozuojama, kad vadinamasis B. Netanyahu blokas gaus 60 vietų.

B. Netanyahu priešiškoms partijoms pranašaujamos 56 vietos, o dar keturi mandatai turėtų atitekti arabų vadovaujamų partijų aljansui, kuris, kaip manoma, neparems nė vienos Izraelio vyriausybės.

Jeigu rinkimų rezultatai atitiktų šias prognozes ir nė vienas blokas negautų 61 vietų parlamente, Izraeliui galbūt tektų po kelių mėnesių rengti jau šeštuosius rinkimus.

Balsuoti lapkričio 1 dieną įvyksiančiuose rinkimuose registruota beveik 6,8 mln. izraeliečių – 210 tūkst. daugiau, palyginti su 2021 metų kovą vykusiais ankstesniais rinkimais. Tačiau baiminamasi, kad rinkėjų aktyvumas bus menkas, nes nemaža dalis rinkėjų, ypač daugelis arabų, yra apatiški, taip pat prognozuojamas lietus.

Smurtas tęsiasi

Rinkimai rengiami per vieną kruviniausių Izraelio ir palestiniečių konflikto pastarojo meto etapų, dėl kurio kai kurie apžvalgininkai jau ėmė kalbėti apie galimą „trečiąją intifadą“, arba sukilimą.

„Esame tikri, kad partnerio taikai po rinkimų Izraelyje neatsiras“, – pirmadienį pareiškė palestiniečių ministras pirmininkas Mohammedas Shtayyeh (Mohamedas Štajė).

Po kovo mėnesį surengtų mirtinų išpuolių prieš izraeliečius, įskaitant civilius, Izraelis surengė daugiau kaip 2 tūkst. reidų Vakarų Krante, ieškodamas palestiniečių, kuriuos kaltina ryšiais su kovotojų grupuotėmis.

Nuo Izraelio ugnies šiemet žuvo daugiau kaip 120 Vakarų Kranto palestiniečių ir šis žuvusiųjų skaičius šioje teritorijoje yra didžiausias nuo 2015 metų.

Nesiliovė ir kruvini išpuoliai prieš izraeliečius – vien šį mėnesį nuo palestiniečių paleistų kulkų žuvo trys žmonės.

Izraelio kariuomenė jau paskelbė, kad Vakarų Kranto kontrolės punktai rinkimų dieną bus uždaryti ir, be tam tikrų išimtinių atvejų, bus praleidžiamos tik humanitarinės ir medicinos transporto priemonės. Taip pat bus uždaryta sienos perėja į Gazos Ruožą.

Nesiliaujantis smurtas gali padėti B. Netanyahu, laikraštyje „Yediot Ahronot“ paskelbtame straipsnyje aiškino garsus žurnalistas Nadavas Eyalas (Nadavas Ejalas).

„Terorizmui dažnai tenka paskutinis žodis Izraelio rinkimuose, – parašė jis. – Kai taip nutinka, už tai rinkimuose paprastai tenka mokėti centro kairiųjų vyriausybėms.“