J. Assange'ui gresia kaltinimai pagal JAV Šnipinėjimo įstatymą, susiję su slaptų Valstybės departamento ir Gynybos departamento pranešimų apie JAV kampanijas Afganistane ir Irake paskelbimu 2010 metais „WikiLeaks“ svetainėje.

Teisėja Vanessa Baraitser (Vanesa Baraitser), kuri ir priims sprendimą kontroversiškoje byloje, nurodė 48-erių australo ir JAV vyriausybės teisininkų komandoms kovą ir balandį atvykti į parengiamuosius posėdžius.

Po jų gegužės viduryje tris savaites vyks visavertis ekstradicijos prašymo nagrinėjimas, per kurį bus apklausiami liudytojai. Galutinio teismo sprendimo laukiama vėliausiai rugpjūtį.

Teisėja ketvirtadienį atmetė J. Assange'o teisininkų prašymą per tolesnius posėdžius leisti jam sėdėti drauge su savo advokatais, o ne stiklo plokštėmis atitvertoje teismo salės dalyje.

Per šią savaitę vykusius posėdžius J. Assange'as kelis kartus buvo atsistojęs ir pertraukęs procesą skųsdamasis, kad jam nebuvo leista susipažinti su argumentais ar konfidencialiai pasitarti su savo advokatais.

„Negaliu jiems vadovauti“, – pareiškė J. Assange'as ketvirtadienį teismo salėje, nors V. Baraitser nekart prašė jo nepertraukinėti posėdžio savo replikomis.

Argumentuodamas, kad dabartinės sąlygos gali pažeisti J. Assange'o teisę į teisingą teismą, jo gynėjas Markas Summersas (Markas Samersas) paprašė teisėjos užtikrinti „jam konfidencialią, diskretišką prieigą prie savo advokatų“ leidžiant jiems visiems sėdėti drauge.

Tačiau teisėja atmetė šį prašymą motyvuodama tuo, kad J. Assange'o dalyvavimą bus galima užtikrinti tokiomis „protingomis ir proporcingomis priemonėmis“ kaip raštelių perdavimas savo advokatams arba prašymai dėl reguliarių pertraukų.

„Man gana akivaizdu,.. kad visiškai neturėjote jokių sunkumų pritraukdamas savo teisininkų komandos dėmesį“, – pabrėžė V. Baraitser.

Kol vyksta ekstradicijos procesas, australas J. Assange'as yra laikomas griežto režimo Belmaršo kalėjime Londono pietryčiuose.

Pirmadienį prasidėjęs ekstradicijos svarstymas vyksta šalia kalėjimo esančio teismo pasate.

Didesnę praėjusio dešimtmečio dalį J. Assange'as praleido užsidaręs Ekvadoro ambasadoje Londone, kad pirmiausia išvengtų teismo dėl kitos Švedijoje jam iškeltos ir neseniai nutrauktos bylos. Dabar jo ekstradicijos reikalauja Vašingtonas, kad J. Assange'as stotų prieš teismą.

„WikiLeaks“ iš pradžių bendradarbiavo su visa virtine garsiausių laikraščių, paviešinusių sensacingą informaciją iš nutekintų Valstybės departamento ir Pentagono dokumentų.

Pirmadienį JAV interesus atstovaujantis teisininkas apkaltino jį sukėlus grėsmę žvalgybos šaltiniams, paskelbiant slaptus JAV vyriausybės dokumentus.

Savo ruožtu J. Assange'o advokatas Edwardas Fitzgeraldas (Edvardas Fidžeraldas) pareiškė, kad JAV kaltinimai yra „politiškai motyvuoti“.

Po J. Assange'ui nepalankaus sprendimo jis galėtų būti nuteistas kalėti 175 metus, jeigu JAV teismas pripažintų jo kaltę dėl visų 17 kaltinimų pagal JAV Šnipinėjimo įstatymą ir vieno kaltinimo įsilaužimu į kompiuterius.