„Nurodžiau savo administracijai įvesti sankcijas [dujotiekio operatorei] „Nord Stream 2 AG“ ir jos vadovybės nariams“, – sakoma J. Bideno pranešime.

Šis žingsnis, nukreiptas prieš vieną svarbiausių Rusijos geostrateginių iniciatyvų, buvo paskelbtas Vokietijai antradienį pranešus, kad ji stabdo „Nord Stream 2“ sertifikavimo procesą.

Anksčiau televizija CNN pranešė, kad J. Bideno administracija yra pasiryžusi imtis tokio žingsnio.

„Tikimasi, kad Bideno administracija trečiadienį paskelbs, kad leis taikyti sankcijas bendrovei, atsakingai už Rusijos dujotiekio „Nord Stream 2“ statybą, kai praėjusiais metais tokias sankcijas blokavo“, – informavo CNN.

„Administracija nusprendė atšaukti išimtį (dėl sankcijų taikymo), padarytą atsižvelgiant į nacionalinį saugumą, Vokietijai paskelbus, kad stabdo dujotiekio sertifikavimą (...). Sankcijų įvedimas Šveicarijoje registruotai „Nord Stream 2 AG“ iš tiesų pranašauja projekto pabaigą“, – televizija citavo vieną  JAV pareigūną.

Šių sankcijų įvedimas susijęs su Rusijos sprendimu pripažinti Ukrainos separatistinių regionų nepriklausomybę.

JAV Iždo departamentas 2021 metais pranešė, kad į sankcijų sąrašą įtraukia įmones ir laivus, susijusius su projekto „Nord Stream 2“ vykdymu. Tačiau tuomet JAV administracija susilaikė nuo sankcijų taikymo projekto vystymo operatorei „Nord Stream 2 AG“, kurios vienintelis akcininkas – „Gazprom“, ir jos vadovui Mathiasui Warnigui (Matiasui Varnigui). Šis sprendimas buvo priimtas remiantis JAV nacionaliniais interesais, nors įmonė buvo į traukta į subjektų, kuriems turi būti taikomos sankcijos, sąrašą.

Tuomet Vašingtono sprendimą netaikyti įmonei sankcijų pasveikino ir Berlynas, ir Maskva.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) antradienį pranešė stabdantis dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ sertifikavimo procesą, reaguodamas į Maskvos sprendimą pripažinti prokremliškų separatistų Rytų Ukrainoje įkurtas „liaudies respublikas“.