Du lyderiai „apžvelgs mūsų stiprėjantį bendradarbiavimą saugumo srityje ir dar kartą patvirtins savo požiūrį, kad Švedija turėtų kuo greičiau įstoti į NATO“, rašoma Baltųjų rūmų pranešime apie liepos 5-ąją planuojamą susitikimą.

2022 metų gegužę, praėjus trims mėnesiams po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Švedija pateikė prašymą įstoti į NATO, tačiau jos narystės prašymą, kurį turi ratifikuoti visos 31 valstybė narė, blokavo Turkija ir Vengrija.

Vakarų pareigūnai tikėjosi oficialiai priimti Švediją į bloką iki liepos 11–12 dienomis Lietuvoje vyksiančio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo.

Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) anksčiau šią savaitę pasmerkė Švediją už tai, kad ši leido surengti protestą, kurio metu vienas vyras sudegino Korano puslapius, ir tai dar labiau aptemdė Šiaurės šalies galimybes greitai prisijungti prie karinio aljanso.

Vizito metu daugiausia dėmesio bus skiriama Švedijos stojimui į NATO.

„Džiaugiuosi, kad prezidentas J. Bidenas kviečia mus į susitikimą kitą savaitę, prieš dar kitą savaitę Vilniuje vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą“, – pareiškė U. Kristerssonas.

„Vizito metu daugiausia dėmesio bus skiriama Švedijos stojimui į NATO“, – rašoma jo paskelbtame pranešime.

J. Bidenas ir J. Kristerssonas trečiadienį Baltuosiuose rūmuose taip pat „aptars mūsų bendrą įsipareigojimą remti Ukrainą žiauraus Rusijos agresijos karo akivaizdoje“, pranešė Baltieji rūmai.

Jie taip pat kalbėsis apie transatlantinį veiksmų koordinavimą Kinijos, klimato kaitos ir naujų technologijų klausimais.