J. Bidenas paragino apriboti šiuo metu iki gyvos galvos skiriamų teisėjų kadencijas, priimti konstitucijos pataisą, kuria būtų panaikintas neseniai priimtas teismo sprendimas, palaikantis Donaldo Trumpo teiginius dėl prezidentinės neliečiamybės, ir įvesti privalomą etikos kodeksą, pranešė Baltieji rūmai.

81 metų demokratas apie šiuos planus, kuriuos detaliau pristatys savo kalboje Ostine Teksase, paskelbė likus pusmečiui iki kadencijos pabaigos. Anksčiau šį mėnesį jis paskelbė, kad nebesieks perrinkimo lapkritį vyksiančiuose rinkimuose.

Praėjusią savaitę Ovaliajame kabinete sakydamas kalbą, kurioje išdėstė savo prioritetus po to, kai nusprendė pasitraukti iš rinkimų, J. Bidenas patvirtino, kad sieks reformų, nors šie planai beveik neturi vilties prasimušti per smarkiai susiskaldžiusį Kongresą.

„Ši šalis buvo įkurta remiantis paprastu, bet giliu principu: niekas nėra aukščiau įstatymo. Nei Jungtinių Valstijų prezidentas. Nei Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo Teismo teisėjas. Niekas“, – sakė J. Bidenas pirmadienį paskelbtame pareiškime.

„Tai, kas vyksta dabar, nėra normalu ir pakerta visuomenės pasitikėjimą teismo sprendimais, įskaitant tuos, kurie daro poveikį asmens laisvėms. Dabar mes esame pažeidžiami“, – nurodė jis.

Nors pokyčių priėmimo tikimybė yra nedidelė, siūlomos reformos atspindi didėjantį J. Bideno nusivylimą teismu, kuriame dirba daugybė D. Trumpo paskirtų teisėjų, o visuomenės apklausos rodo, kad visuomenė vis labiau praranda pasitikėjimą šia institucija.

Baltieji rūmai pareiškė, kad ir J. Bidenas, ir viceprezidentė Kamala Harris, tikėtina demokratų kandidatė prezidento rinkimuose, „tikisi bendradarbiauti su Kongresu“ dėl šių planų.

J. Bidenas anksčiau priešinosi raginimams peržiūrėti ar reformuoti teismą, kuriame dirba devyni iki gyvos galvos paskirti teisėjai.

Tačiau Baltieji rūmai pareiškė, kad dabar J. Bidenas sieks, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjų kadencija būtų apribota 18 metų.

„Beveik nulinės“ galimybės

Tai „sumažintų galimybę, kad vienas prezidentas darys netinkamą įtaką ateinančioms kartoms“, teigiama informaciniame biuletenyje.

Prezidentas taip pat siektų „privalomo, įgyvendinamo“ etikos kodekso, panašaus į tą, kuris taikomas federaliniams teisėjams.

Aukščiausiajame Teisme dirba šeši konservatyvūs teisėjai, o trys iš jų buvo paskirti D. Trumpui einant prezidento pareigas. Pastaraisiais metais teismas sudavė J. Bidenui kelis smūgius.

2022 metais teismas apstulbino pasaulį, kai panaikino 1973-iųjų sprendimą, kuriuo buvo įtvirtinta federalinė teisė į abortus. Dabar bent 20 valstijų yra įvedusios visišką arba dalinį abortų draudimą.

Šiais metais teismas gerokai sumažino federalinių agentūrų įgaliojimus, o liepos pradžioje iš dalies patenkino respublikonų kandidato D. Trumpo reikalavimus dėl imuniteto.

Šiuo sprendimu D. Trumpas dabar naudojasi ginčydamas neseniai priimtą apkaltinamąjį nuosprendį byloje dėl pinigų už tylą, taip pat virtinę kitų bylų.

Tuo metu patį Aukščiausiąjį Teismą sukrėtė etikos skandalai dėl konservatyvių pažiūrų teisėjų.

Teisėjas Clarence'as Thomasas neseniai prisipažino, kad už dvejas prabangias atostogas, į kurias jis vyko 2019 metais, sumokėjo milijardierius respublikonų politinis rėmėjas.

C. Thomas, ilgiausiai teisme dirbantis teisėjas, taip pat ignoravo raginimus nusišalinti nuo bylų, susijusių su 2020 metų rinkimais, nors jo žmona palaikė siekį išlaikyti D. Trumpą valdžioje nepaisant jo pralaimėjimo rinkimuose.

Teisėjas Samuelis Alito savo ruožtu atmetė raginimus nusišalinti nuo kai kurių su D. Trumpu susijusių bylų nagrinėjimo po to, kai paaiškėjo, kad prie jo namų ir vasarnamio buvo iškeltos vėliavos, susijusios su buvusio prezidento melagingais teiginiais apie sukčiavimą per rinkimus.

Teisės ekspertas Stevenas Schwinnas perspėjo, kad J. Bidenas turi „beveik nulines“ galimybes įgyvendinti šį planą.

Tačiau jis pabrėžė, kad J. Bidenas tikriausiai bando „padidinti visuomenės sąmoningumą“ ir „pristatyti Aukščiausiąjį Teismą kaip rinkimų klausimą“,  naujienų agentūrai AFP sakė Ilinojaus universiteto Čikagoje teisės profesorius.