J. Bidenas taip pat sakė, kad tokios tendencijos „daugiausia rodo neteisingą kryptį“ ir kad demokratijai reikia „čempionų“.

„Esame lūžio taške, – pareiškė J. Bidenas. – Ar leisime, kad teisės ir demokratija toliau nekontroliuojamai smuktų?“

Dviejų dienų trukmės renginį, dėl koronaviruso pandemijos vykstantį vaizdo ryšiu, Baltieji rūmai vadina JAV lyderystės apraiška egzistencinėje kovoje tarp demokratijų ir galingų autokratijų ar diktatūrų.

„Nesuklyskite, išgyvename demokratinio apsisprendimo akimirką, – pažymėjo valstybės sekretoriaus pavaduotoja civiliniam saugumui, demokratijai ir žmogaus teisėms Uzra Zeya (Uzra Zeja). – Beveik visų pasaulio regionų šalys patyrė tam tikrą demokratijos nuosmukį.“

Viršūnių susitikime įžangines kalbas pasakė J. Bidenas ir valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas). Forume dalyvauja apie 100 vyriausybių pareigūnai, taip pat nemažai NVO, privačių įmonių, labdaros organizacijų bei teisėkūros institucijų atstovų.

Tačiau J. Bidenas susitikimą atidarė pačioms Jungtinėms Valstijoms susiduriant su problemomis dėl demokratijos.

Susirūpinimą kelia ir susitikimo foną iš dalies nulemiantis faktas, kad J. Bidenui vis dar tenka susidurti su šokiruojančiu Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) iššūkiu JAV demokratijos normoms ir bandymu panaikinti 2020 metų rinkimų rezultatus.

Taip pat kilo įtampa dėl svarbiausio klausimo – kas turėjo ir neturėjo gauti kvietimą į forumą.

Kinija ir Rusija, kurias J. Bidenas laiko autokratinės stovyklos šalininkėmis, liko demonstratyviai nepakviestos, nors Maskva ir Pekinas tokiame žingsnyje įžvelgė bandymą kurstyti ideologinę takoskyrą.

„Jokia šalis neturi teisės vertinti didžiulį ir įvairialypį pasaulio politinį kraštovaizdį pagal vieną kriterijų“, – pabrėžė Rusijos ambasadorius Anatolijus Antonovas ir Kinijos ambasadorius Qin Gangas (Čin Gangas) lapkritį paskelbtame bendrame esė.

Taip pat buvo sudėtinga nuspręsti, kurios šalys neturėtų būti kviečiamos į forumą dėl žmogaus teisių pažeidimų ar rinkimų klastojimo.

Pavyzdžiui, buvo pakviesti Pakistanas ir Filipinai, o ES narės Vengrijos nacionalistinė vyriausybė liko nuošalyje. Brazilijos dešiniųjų pažiūrų prezidentas Jairas Bolsonaro (Žairas Bolsonaru) taip pat gavo kvietimą, o NATO priklausančios Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) – ne.