Iraną jis apkaltino smarkiai padidėjus įtampai tarp Vašingtono ir Teherano, JAV sutelkus savo pajėgų Persijos įlankos regione. Be to, artimiausiomis dienomis įvyks arabų ir Persijos įlankos regiono šalių viršūnių susitikimai, kuriuos šiai priešpriešai aptarti skubiai sušaukė nesutaikoma Irano varžovė regione Saudo Arabija.

J. Boltonas sakė, kad imantis „atgrasomųjų“ priemonių buvo nusiųsta papildomų JAV pajėgų ir kad Vašingtono atsakas bus išmintingas.

Į keturis laivus, įskaitant du Saudo Arabijos tanklaivius, „beveik neabejotinai iš Irano (buvo paleista) jūrų minų“, per spaudos konferenciją JAE sostinėje Abu Dabyje sakė J. Boltonas.

„Vašingtone niekas neabejoja dėl to, kas už tai atsakingas“, – pridūrė J. Boltonas, aiškiai turėdamas omenyje Iraną.

JAV ekspertai priklauso penkių šalių komandai, tiriančiai gegužės 12-osios Omano jūroje prie al Fudžeiros emyrato krantų įvykusias atakas, per kurias nukentėjo keturi laivai.

Dviem dienomis vėliau Jemeno husių sukilėliai, kuriuos Abu Dabis ir Rijadas vadina Teherano įgaliotiniais, dviem dronais atakavo strateginį naftotiekį Saudo Arabijoje.

Šis naftotiekis, kuriuo iš karalystės Persijos įlankos pakrantės į Raudonosios jūros pakrantę galima pumpuoti maždaug 5 mln. barelių naftos per dieną, buvo nutiestas kaip alternatyvus naftos eksporto kelias, jeigu Hormūzo sąsiauris būtų užblokuotas.

Po dronų atakų jis buvo uždarytas dvi dienas.

J. Boltonas sakė, kad „pora dienų prieš tanklaivių užpuolimą“ taip pat buvo surengta „nesėkminga ataka prieš Saudo (Arabijos) Janbu (al Bachro) uostą“.

Karalystės vakaruose esančiame Janbu al Bachre baigiasi minėtas 1,2 tūkst. km ilgio vamzdynas, kuriuo Saudo Arabijos nafta pumpuojama iš pagrindinių rytinių telkinių. Šiame mieste yra didžiausias šalies Raudonosios jūros pakrantės naftos terminalas, naftos perdirbimo gamyklų ir eksporto objektų.

„Stengiamės būti išmintingi“

J. Boltonas sakė, kad susitiks su Abu Dabio sosto įpėdiniu šeichu Mohammedu bin Zayedu al Nahyanu (Mohamedu bin Zajedu Nahjanu) ir savo kolega JAE, šeichu Tahnounu bin Zayedu al Nahyanu (Tahnunu bin Zajedu Nahjanu), su kuriais aptars santykius ir įtampą regione.

„Reaguojame ir glaudžiau konsultuojamės su savo sąjungininkais regione, aptariame, ką daryti toliau, – sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjas. – Stengiamės būti išmintingi ir atsakingi. Surinkome įrodymus apie atakų prieš tanklaivius ir Rytų–Vakarų naftotiekį pobūdį ir nusiuntėme papildomų pajėgų, kad jos veiktų kaip atgrasomoji priemonė.“

Vašingtonas yra atnaujinęs griežtas sankcijas Teheranui ir nurodė Artimuosiuose Rytuose dislokuoti dar 1,5 tūkst. karių.

Teheranas sakė, kad laivų užpuolimai verčia „nerimauti ir apgailestauti“, ir perspėjo, kad užsienio veikėjų „avantiūrizmas“ sutrikdys laivybos saugumą.

Fudžeiroje, kur buvo atakuoti laivai, yra svarbus naftos eksporto terminalas ir dėl jo tanklaiviams nereikia plaukti į Persijos įlanką strateginę reikšmę turinčiu Hormūzo sąsiauriu, kurį Iranas ne kartą grasino uždaryti.

Kone trečdalis pasauliui tiekiamos naftos keliauja šiuo siauru sąsiauriu tarp Irano ir Omano – vieninteliu laivybos keliu į Persijos įlanką ir iš jos.

Įtampa regione smarkiai išaugo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijai pasitraukus iš 2015 metų daugiašalės sutarties su Iranu dėl jo branduolinės programos ir sugrąžinus sankcijas Teheranui.

Regioniniai viršūnių susitikimai planuojami ketvirtadienį ir penktadienį Mekoje, Saudo Arabijoje, Rijadui siekiant dar labiau izoliuoti Teheraną.

D. Trumpo administracija nurodė išvykti iš Irako visiems nebūtiniems diplomatiniams darbuotojams, priežastimi nurodydama Irano remiamų Irako ginkluotų grupuočių grėsmę, ir nusiuntė į regioną lėktuvnešio kovos grupę ir bombonešių B-52.