- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borreliis (Žozepas Borelis) penktadienį pareiškė, kad Bendrija turi būti pasiruošusi sparčiau priiminėti su gynybos sritimi susijusius sprendimus, būti lankstesnė ir operatyviau rengti savo misijas ir operacijas įvairiose pasaulio dalyse, o šiuos tikslus pasiekti gali padėti glaudesnis bendradarbiavimas su NATO.
„Tikrovė tokia, kad privalome pasiruošti gyventi pasaulyje, kuriame randasi naujų grėsmių – grėsmių, kurias galime atremti tik kartu“, – ES diplomatijos vadovas rašė savo tinklaraštyje po 27 šalių bloko gynybos ministrų pasitarimo dalyvaujant NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui.
Pasak J. Borrelio, vienas iš šiame susitikime priimtų sprendimų yra beprecedentis kvietimas trims ES nepriklausančioms NATO šalims – JAV, Kanadai ir Norvegijai – prisidėti prie Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (Permanent Structured Cooperation, PESCO) iniciatyvos, turinčios užtikrinti didesnį karinį mobilumą krizės atveju.
Europoje laikoma daugiau kaip 70 tūkst. amerikiečių karių, be kita ko, padedančių užtikrinti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos saugumą potencialios Rusijos agresijos akivaizdoje.
Kanada vadovauja šiame regione dislokuotai NATO priešakinių pajėgų grupei, į kurios veiklą taip pat yra įsitraukusi Norvegija. Karinis aljansas siekia sudaryti sąlygas prireikus greitai perkelti karius ir techniką.
Gynybos ministrai taip pat aptarė galimybes stiprinti ES kaip „visokeriopos veikėjos saugumo srityje“ vaidmenį, įskaitant projekto „Strateginis kompasas“, kuris yra pirmoji Bendrijos saugumo ir gynybos koncepcija, plėtrą, rašo J. Borrellis.
Jis pasiūlė sutelkti pastangas trimis kryptimis, kad būtų padidintas PESCO dalyvių operatyvinės sąveikos veiksmingumas.
Tikrovė tokia, kad privalome pasiruošti gyventi pasaulyje, kuriame randasi naujų grėsmių.
J. Borrellis paragino sąjungininkams tolygiau dalytis našta, kad būtų spartinamas ES gynybos struktūrų sprendimų priėmimas, o visos misijos ir operacijos, kuriose dalyvauja ES, būtų aprūpinamos reikiamais ištekliais.
Diplomatijos vadovas taip pats siūlo didinti ir kaip „gerą pavyzdį“ pateikia Koordinuoto buvimo jūrose programą, leidžiančią ES šalims keistis informacija, renkama Bendrijos narių karinių jūrų pajėgų. Tokios bendradarbiavimo pavyzdys yra šiuo metu vykdomas bandomasis projektas Gvinėjos įlankoje, kuris galbūt galėtų išplėstas ir apimti Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną.
Trečioji kryptis, į kurią siūlo susitelkti J. Borrellis – pastangos užtikrinti galimybę sparčiau organizuoti ES misijas ir operacijas įvairiose pasaulio dalyse.
Pasak J. Borrellio, ministrai aptarė ES „pirminio dalyvavimo pajėgų“ (Initial-Entry Force), kurios galėtų būti greitai dislokuojamos reaguojant į kokią nors krizę, idėją. Tokias pajėgas galėtų sudaryti apie 5 000 karių, įskaitant sausumos pajėgas ir, prireikus, aviacijos ir karinių jūrų pajėgų elementai. Anot J. Borrellio, tokių pajėgų branduolį galėtų sudaryti kas pusmetį rotuojamas 2,5 tūkst. karių kontingentas.
Per susitikimą taip pat buvo aptarti klausimai, susiję su Vakarų Balkanais, Iraku, Viduržemio jūros centriniu regionu, ir apsikeista informacija apie padėtį Afganistane, nurodė J. Borrellis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
JAV apkaltino Rusiją prieš Europos šalis įvykdžius „piktavališkų“ kibernetinių atakų seriją
JAV valstybės departamentas penktadienį apkaltino Rusiją prieš Europos šalis įvykdžius „piktavališkų“ kibernetinių atakų seriją. ...
-
PSO vadovas: karinė operacija Rafoje gali baigtis kraujo praliejimu
Izraelio karinė operacija Gazos Ruožo pietuose esančiame Rafos mieste gali baigtis kraujo praliejimu, penktadienį perspėjo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas. ...
-
Ukraina gaus iš JAV modernių smogiamųjų dronų
Ukraina gaus iš JAV modernių smogiamųjų dronų su šaunamaisiais ginklais, pagamintų amerikiečių kompanijos „Feloni Aero“. ...
-
Danija ketina leisti atlikti abortą iki 18 nėštumo savaičių2
Danija planuoja pailginti legaliai leidžiamų abortų terminą nuo 12 iki 18 nėštumo savaičių, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. ...
-
JAV kaltina Rusiją dėl „piktybinių“ kibernetinių atakų prieš Europą2
Jungtinės Valstijos penktadienį bedė pirštu į Rusiją dėl virtinės „piktybinių“ kibernetinių atakų prieš Europos šalis, įskaitant Vokietiją ir Čekiją. ...
-
Armėnijoje reikalaujama patraukti atsakomybėn N. Pašinianą2
Armėnijos generalinė prokuratūra persiuntė Nacionalinio saugumo tarnybai pareiškimą, kuriame reikalaujama patraukti šalies ministrą pirmininką Nikolą Pašinianą baudžiamojon atsakomybėn už susitarimą su Azerbaidžanu dėl sieno...
-
Ukrainos pareigūnai ragina per Velykas riboti lankymąsi masiniuose renginiuose
Ukrainos saugumo tarnyba (UST) ragina šalies piliečius stačiatikių Velykų išvakarėse ir per pačią šventę riboti lankymąsi masiniuose renginiuose, laikytis komendanto valandos ir neignoruoti oro pavojaus signalų. ...
-
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas vyksta į Europą ginti ryšių su Rusija7
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) sekmadienį išvyks į Europą ginti Pekino „neriboto aljanso“ su Rusija. ...
-
Vokietija kaltina Rusiją dėl kibernetinių atakų, šalis agresorė tai neigia
Rusijos ambasada Vokietijoje penktadienį paneigė Berlyno kaltinimus, kad Maskva prisidėjo prie pernai surengtos kibernetinės atakos. ...
-
Kremlius E. Macrono komentarus dėl galimo karių siuntimo į Ukrainą vadina pavojingais
Kremlius penktadienį pasmerkė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) naujus komentarus, kuriuose jis pakartojo, kad nereikėtų atmesti galimybės siųsti karius į Ukrainą. ...