J. Borrellis paminėjo pastarąjį Rusijos dalinių sutelkimą pasienyje su Ukraina, Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno kalinimą, diplomatinę krizę su Čekija ir besitęsiančią Maskvos vykdomą dezinformaciją.

„Santykiai vėl yra žemiausiame taške, - kalbėjo J. Borrellis. – Aš matau nerimą keliančią tendenciją, kad Rusijos vyriausybė ko gero tyčia gilina konfrontaciją su Vakarais“. Rusija,  nepaisant pareiškimo apie karių atitraukimą nuo sienos su Ukraina, „neparodė pasirengimo nutraukti konfliktą“. Priešingai nei Briuseliui, Maskvai esą Minsko susitarimo dėl taikos Ukrainoje įgyvendinimas „nėra pagrindinė sąlyga“ santykiams gerinti.

A. Navalno atveju J. Borrellis taip pat patvirtino „didelį savo susirūpinimą“ dėl pastarųjų veiksmų prieš jo kovos su korupcija tinklą Rusijoje. Turint omenyje rinkimų rugsėjį, padėties pagerėjimo esą sunku tikėtis. Priešingai, anot J. Borrellio, galimi „tolesni pagrindinių laisvių ribojimai“.

Kaltinimai dėl Rusijos sąsajų su sprogimais amunicijos sandėlyje Čekijoje 2014 metais yra „labai rimti“, kalbėjo ES užsienio politikos įgaliotinis. ES esą „visiškai remia ir solidarizuojasi“ su vyriausybe Prahoje.

Parlamentarai ketvirtadienį ketina priimti rezoliuciją dėl Rusijos. Joje turėtų būti reikalaujama nedelsiant paleisti A. Navalną ir paskelbti ES sankcijas. ES šalių lyderiai tada viršūnių susitikime gegužės 25 dieną tarsis dėl tolesnės strategijos Rusijos atžvilgiu.