Rugpjūčio 28–30 dienomis vyksiančio susitikimo vietos pakeitimas yra smūgis Vengrijos reputacijai praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai ši šalis pradėjo rotacijos tvarka pirmininkauti ES.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas supykdė beveik visus savo partnerius ES, išvykdamas į Maskvą derėtis dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

V. Orbanas yra vienintelis ES lyderis, po Rusijos invazijos į Ukrainą palaikantis artimus ryšius su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu. Vengrų lyderis taip pat nuolat kritikuoja Europos finansinę ir karinę paramą Kyjivui, tvirtindamas, kad ES vykdo „karinę politiką“.

Jis ne kartą stabdė Briuselio pastangas nubausti Kremlių ir padėti Ukrainai kovoti su įsiveržusiomis pajėgomis.

„Galiu pasakyti, kad visos valstybės narės, išskyrus vieną vienintelę išimtį, labai kritiškai vertina tokį elgesį“, – sakė J. Borrellis, pirmininkavęs ES užsienio reikalų ministrų susitikimui Briuselyje.

„Tai Putinas yra karo šalis. Vienintelis provokatorius yra Putinas, raginantis padalyti Ukrainą ir atiduoti ją, ir tai [keliantis] kaip išankstinę bet kokių derybų ir paliaubų sąlygą“, – pažymėjo ES užsienio politikos vadovas.

V. Orbano vyriausybės pozicija „turi turėti tam tikrų pasekmių“, todėl „turime pasiųsti Vengrijai signalą, net jei tai būtų simbolinis signalas“, sakė J. Borrellis.

Todėl „manau, kad buvo kur kas tinkamesnis sprendimas parodyti šį jausmą ir paraginti surengti kitus Užsienio reikalų ir gynybos tarybos posėdžius Briuselyje“, nurodė jis.

J. Borrellio teigimu, 25 iš 26 Vengrijos ES šalių partnerių pirmadienį sukritikavo nesąžiningą V. Orbano iniciatyvą, kurią Budapeštas vadina „taikos misija“.

Vengrijos poziciją palaikė tik Slovakija.

„Visiškai remiame Vengriją ir taikos iniciatyvą“, – sakė Slovakijos vidaus reikalų ministras Matušas Šutajus-Eštokas, pirmadienį atvykęs į kitą ES vidaus reikalų ministrų susitikimą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen nurodė komisarams nedalyvauti Vengrijoje vykstančiuose ES susitikimuose ir vietoj savęs siųsti žemesnio rango valstybės tarnautojus.

Praėjusią savaitę ji pasmerkė V. Orbano veiksmus, sakydama, kad „ši vadinamoji taikos misija buvo ne kas kita kaip nuolaidžiavimo misija – tai buvo paprasčiausia nuolaidžiavimo misija“.

„Rusija tikisi, kad Europa ir Vakarų šalys suminkštės, o kai kurie europiečiai tai ir daro“, – sakė ji praėjusį ketvirtadienį Europos Parlamentui, prieš pat patvirtinant ją dar vienai penkerių metų kadencijai.