Kai 2013 m. mirė Hugo Chavezas, J. Corbynas teigė, kad Venesuelos prezidentas įnešė milžinišką indėlį į sėkmingą kovą su skurdu šalyje ir buvo tikras skurdžiausių ir labiausiai marginalizuotų Lotynų Amerikos gyventojų užtarėjas.

Televizijos interviu J. Corbynas sakė: „H. Chavezas buvo labai svarbi pasaulinio masto figūra; jis buvo pasirengęs prisidėti prie kitokios pasaulio tvarkos kūrimo.“ Be to, Londone surengtame renginyje H. Chavezui atminti J. Corbynas pasakė ugningą kalbą apie šį didį žmogų ir teigė: „H. Chavezas mums parodė, kad tvarkytis galima kitaip, – teigė jis. – Tai yra socializmas, tai yra socialinis teisingumas, tai yra ateitis, į kurią Venesuela žengė didelį žingsnį.“

J. Mitchello teigimu, J. Corbynui anksčiau ar vėliau teks pripažinti, kad H. Chavezo „socialinis teisingumas“ šalies žmonėms atnešė baisių kančių. Jis nepaiso to, kad didesnę žmonių gerovę H. Chavezo valdymo laikotarpiu lėmė tik aukštos naftos kainos ir kad tai neturėjo nieko bendra su socializmu. Tačiau meilė yra akla, o Didžiosios Britanijos kraštutiniai kairieji iš tiesų buvo susižavėję H. Chavezu.

H. Chavezas simbolizavo naują pasaulio tvarką, kuri, kaip svajojo J. Corbynas, turėtų įsigalėti pasaulyje. Socializmo sąlygomis Venesuela turėjo tapti Naująja Jeruzale, didžiąja planetos vargšų ir nuskriaustųjų viltimi. Tačiau, anot J. Mitchello, H. Chavezo palikimas Venesueloje yra tragiškas. Dėl visuotinio prekių trūkumo šalyje įsivyravo smurtas, o valdžią perėmęs Nicolas Maduro tapo brutaliu diktatoriumi.

Anot teksto autoriaus, Venesuela – akivaizdus pavyzdys, kokių katastrofiškų padarinių sukelia socializmas. Tad būtų galima tikėtis, kad visi tie geranoriški žmonės, kurie žavėjosi H. Chavezu, pripažins savo klaidą. Tačiau taip nėra.

J. Corbyno sugebėjimas nepaisyti tikrovės yra stulbinamas, tikina J. Mitchellas. Britų opozicijos lyderis turėjo žinoti, kad H. Chavezas leido kairiosioms sukarintoms grupuotėms terorizuoti viduriniąją klasę. Jis turėjo matyti, kad po to, kai H. Chavezas prievarta nacionalizavo pramones įmones, šalies pramonės produktyvumas žlugo.

Nepaisant to, J. Corbynas nėra pasirengęs pasmerkti režimo, atvedusio šalį į ekonominę katastrofą, nuo kurios labiausiai nukentėjo būtent vargingieji.

Paaiškėjo, kad N. Maduro yra visiškai ekonomiškai nekompetentingas. Pernai šalies importas sumažėjo daugiau kaip 50 procentų, o ekonomika smuko net 19 procentų. Biudžeto deficitas siekia 20 procentų BVP. Minimalus darbo užmokestis – vos 30 eurų per mėnesį. Po to, kai šalies centrinio banko parengta informacija, kad pernai Venesuelos ekonomika susitraukė 19 procentų, pateko į spaudą, N. Maduro atleido banko vadovą ir pakeitė jį marksistinių pažiūrų lojalistu.

Naftos bumo metais šalies varguolių reikmėms buvo išleista iki 750 mlrd. eurų, dėl to susiformavo tikra išlaikytinių kultūra. Šalies nacionalinė skola išaugo penkiskart, o šimtai tūkstančių namų buvo perduota vargšams. H. Chavezas sukūrė didelį ir netvarų burbulą, kuris dabar lėtai ir skausmingai bliūkšta.

Pasak J. Mitchello, Venesuelos ekonominį chaosą lėmė rinkos iškraipymai. Benzino kaina šalyje – vos vienas pensas už litrą; kad palaikytų tokią kainą, valstybė skiria 14 mlrd. eurų subsidijų per metus. Šalyje įvesta sudėtinga monetarinė sistema, kai vienu metu galioja tris skirtingi valiutos kursai. Tai skatina didelio masto korupciją – prezidento sėbrai, iš valstybės dolerį nusipirkę už dešimt bolivarų, juodojoje rinkoje jį gali parduoti po 3 300 bolivarų.

Dėl kainų kontrolės smulkiam verslui nebeapsimoka prekiauti būtiniausiomis prekėmis, todėl šalyje įsigalėjo įvairių prekių deficitas. Automobilių nuvarymai ir žmonių grobimai pasiekė epidemijos mastą. Karakase žmogžudysčių skaičius yra 80 kartų didesnis nei Londone.

Viena iš priežasčių, kodėl J. Corbynas buvo pasirengęs nepaisyti vis gausesnių H. Chavezo autoritarizmo įrodymų, buvo tai, kad jam patiko pastarojo antiamerikietiška retorika. J. Corbynui atrodė, kad įsivaizduojamas utopinis tikslas pateisina brutalias priemones, teigia straipsnio autorius.

Tačiau Venesuelai viskas baigėsi ne socialistine utopija, o N. Maduro režimu, kuris persekioja politinius oponentus, sunaikino šalies pilietinės visuomenės tradicijas ir paneigė žmonių konstitucinę teisę į referendumą dėl prezidento pašalinimo iš pareigų. Ekspertai baiminasi, kad kitąmet numatyti prezidento rinkimai bus suklastoti.

J. Corbynas ir kraštutiniai kairieji žmogaus teises suvokia savitai. Jų manymu, tai visų pirma teisė į būstą, sveikatos priežiūrą ir švietimą. J. Corbynas ir jo šalininkai yra pasirengę nepaisyti kitų susijusių teisių, įskaitant žodžio ir minties laisvę.

Anot „The Spectator“ žurnalisto, gali būti, kad J. Corbynas tiki N. Maduro teiginiais, kad Venesuelą griauna kapitalistinė mafija. Tačiau tikrosios leiboristų vadovo nuomonės šiuo klausimu nėra galimybės išsiaiškinti, nes jis apie tai nustojo kalbėti. Ditirambai H. Chavezo politikai, kuriuos jis žarstė XXI a. pradžioje, buvo pašalinti iš jo interneto svetainės.

Pasak J. Mitchello, tikėtina, kad J. Corbynas iki šiol neatsisakė pragaištingos kraštutinės kairės ideologijos, kurią jis visada propagavo. Tad, jei norite sužinoti, kaip atrodytų J. Corbyno valdoma Didžioji Britanija, verta atkreipti dėmesį į pastarojo meto Venesuelos istoriją.