"Įstatymo ir teisingumo" (PiS) partija, panašiai kaip prieš kurį laiką Vengrijos "Fidesz", ėmė telkti valdžią savo rankose. Kuo visa tai baigsis, kol kas sunku pasakyti. Bet Briuselis jau grūmoja Varšuvai.

Perėmė valdžią

Po prezidento ir parlamento rinkimų Lenkijos konservatoriai (PiS) sutelkė daugumą valdžios svertų – dabar jie jais bando pasinaudoti.

Kai prieš dvejus metus "Piliečių platformos" (PO) vedlys Donaldas Tuskas sutiko tapti Europos vadovų tarybos pirmininku ir pasitraukė iš aktyvios politikos gimtinėje, tuo nieko nelaukdamas pasinaudojo jo varžovas Jaroslawas Kaczynskis.

Pirma kliūtis buvo Bronisławas Komorowskis, laikytas artimu PO partijai. Tačiau gegužę jis pralaimėjo šalies vadovo rinkimus Andrzejui Dudai – jaunam ir charizmatiškam politikui, už kurio nugaros stovėjo ne kas kitas, o katalikiška, patriotiška ir euroskeptiška PiS.

Beje, tada daugelis Lenkijos politikos stebėtojų prognozavo, kad PO laukia sunkūs laikai.

Tiesa, kad PO silpsta, galima buvo matyti jau tada, kai į Briuselį išvykusio D.Tusko vietą užėmusi Eva Kopacz. Ši politikė, kalbėdama apie tai, ką jos partija nuveikė ir kaip svarbu išlaikyti tai, kas buvo pasiekta, taip ir nesugebėjo įtikinti rinkėjų, kad šalies ekonomikos būklė, kuri PO valdant iš tiesų buvo santykinai nebloga, palyginti su daugelio Europos valstybių, atsilieps kiekvienam lenkui.

Tuo ir pasinaudojo PiS, dalydama pažadus apie socialinės politikos pertvarką; dešinieji pažadėjo padidinti socialines išmokas, pailginti pensinį amžių, sumažinti pelno mokesčius, padidinti išmokas šeimoms, turinčioms daugiau nei du vaikus ir t.t.

Be to, jie įsipareigojo pakelti mokesčius bankams, draudėjams ir verslui.

Finansų ir ekonomikos ekspertai įspėjo, kad šie pažadai – ne taip jau lengvai realizuojami, rinkėjus PiS argumentai įtikino labiau, nei E.Kopacz žadamas politikos tęstinumas.

Tribunolo skandalas

Spalio 25 d. PiS triumfavo parlamento rinkimuose. Netrukus buvo suformuota vyriausybė ir jau po trijų dienų ji ėmėsi žygių. Pirmiausia – prieš aukščiausią Lenkijos teisminę instituciją – vadinamąjį Konstitucinį Tribunolą.

PiS atstovai leido aiškiai suprasti, kad norėtų, kad Tribunole neliktų ankstesnei liberalų dominuojamai vyriausybei lojalių teisėjų, nes, jų nuomone, su "Piliečių platforma" (PO) susiję konstitucijos prievaizdai gali blokuoti PiS vyriausybės sprendimus.

Todėl konservatoriai patvirtino nutarimą, kuriuo remiantis, turėtų būti išrinkti penki nauji Tribunolo teisėjai, nors ankstesnės sudėties Seimas, kuriame dominavo PO, jau buvo paskyręs taip pat penkis savo pasirinktus kandidatus.

Tai sukėlė trintį tarp Tribunolo ir PiS. Atsakydamas į partijos sprendimą, teismas paskelbė atitinkamą savo sprendimą, anot kurio, konservatorių valdžios priimti teisės aktai prieštarauja pagrindiniam Lenkijos įstatymui.

Taigi, ir trys iš penkių PiS paskirtų teisėjų buvo išrinkti neteisėtai.

Tada Lenkijos vadovas Andrzejus Duda įsitraukė į šį mūšį. Visų pirma jis pareiškė, kad įkurs darbo grupę, kuriai bus patikėta reformuoti penkiolika narių turintį Konstitucinį Tribunolą, ypač jo teisėjų rinkimo tvarką.

Tada prezidentas skėlė antausį Tribunolui pareikšdamas, kad atsisako prisaikdinti tuos teisėjus, kurie buvo paskirti į pareigas Seimo, kuriame dominavo PO. Ir vietoj jų paskyrė tuos teisėjus, kurie buvo pasiūlyti PiS.

Šis valstybės vadovo poelgis sukėlė Lenkijos teisės ekspertų kritiką – jų teigimu, turėdamas teisininko išsilavinimą, valstybės vadovas turėjo susivokti, kad jo veiksmai prasilenkia su Lenkijos konstitucija.

Be to, skandalas smogė PiS populiarumui – remiantis apklausomis, partijos reitingas smuko žemyn rekordiniu greičiu.

O ir visoje Lenkijoje įsiplieskė protesto prieš vyriausybę akcijos, kuriose dalyvavo tūkstančiai žmonių.

Valdys žiniasklaidą?

Kita vertus, Lenkijos dešinieji turi sočiai laiko pagerinti savo įvaizdį – iki rinkimų dar liko ketveri metai. Tiesa, neįgijus valstybinės žiniasklaidos kontrolės, to nebūtų įmanoma padaryti.

Dėl to žiniasklaida tapo antruoju Lenkijos valdančiųjų taikiniu.

Lenkijos Seimas aną savaitę be vargo priėmė visuomeninės žiniasklaidos kontrolės įstatymą. Už balsavo 232, prieš – 152, o 34 Seimo nariai susilaikė.

Pagal naują įstatymą visuomeninio radijo ir televizijos vadovus turėtų skirti bei atleisti Lenkijos iždo ministras. Iki šiol toms pareigoms užimti būdavo skelbiamas Nacionalinės radijo ir televizijos tarybos (KRRiT) konkursas.

Be to, visi dabartiniai Lenkijos visuomeninių transliuotojų vadovai ir priežiūros valdybų nariai bus automatiškai atleisti iš pareigų.

Kritikos lavina

Įstatymas sukėlė kritikos bangą. Ir ne tik Lenkijoje.

Susirūpinimą dėl naujojo įstatymo išreiškė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), Europos žurnalistų asociacijos ir tarptautinės žiniasklaidos teisių organizacijos.

"Bijau, kad paskubomis priimti pokyčiai sukels pavojų visuomeninių transliuotojų esminėms sąlygoms – nepriklausomybei, objektyvumui ir nešališkumui. Raginu Lenkijos vyriausybę atšaukti tą pasiūlymą", – aiškino Dunja Mijatovič, priklausanti ESBO.

Penkios didžiausios Europos žurnalistų organizacijos taip pat pareiškė, kad jeigu Lenkijos parlamentas priims šias priemones, Varšuva sukurs "regresinį režimą, neturintį precedento jokioje kitoje ES šalyje". Europos žurnalistų federacija, Europos transliuotojų sąjunga, Europos žurnalistų asociacija, "Žurnalistai be sienų" (Reporters Sans Frontieres) ir Žurnalistų apsaugos komitetas kalbėjo panašiai.

Du buvę Lenkijos diplomatijos vadovai – opozicine tapusios PO narys Gregorzas Schetyna ir kairiojo sparno politikas Adamas Rotfeldas – įspėjo, kad PiS politika gali pakenkti šalies tarptautiniam įvaizdžiui.

"Lenkijos padėtis, Lenkijos prekės ženklas, Lenkijos sėkmė – pastaraisiais metais įvykusių didelių pasiekimų simboliai – netikėtai baigiasi, o nuomonė apie Lenkiją Europoje konkrečiai keičiasi", – įspėjo G.Schetyna. A.Rotfeldas pridūrė: "Jeigu įvyks atotrūkis tarp Lenkijos ir ES, tai lems vidinės (Lenkijos) priežastys."

Grasinimai iš Briuselio

ES skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės komisaras Guntheris Oettingeris, duodamas interviu vienam Vokietijos leidiniui, pagrasino, esą Varšuvai gali būti pareikštas įspėjimas dėl bendrųjų ES vertybių pažeidimo.

Jeigu į Briuselio nuogąstavimus nebus reaguojama, Lenkija galėtų prarasti savo balso teises Europos Vadovų Taryboje, kuriai vadovauja lenkas D.Tuskas.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris įtraukė Lenkijos reformų klausimą į kito Komisijos susitikimo, kuris įvyks sausio 13 d., darbotvarkę.

Tie debatai bus pirmasis trijų žingsnių "Lenkijos svarstymo" procedūros etapas.

Pradinės fazės metu EK surinks informaciją ir vertins, ar yra aiškių sisteminės grėsmės teisinei valstybei požymių. Jei tokia grėsmė bus patvirtinta, Komisija inicijuos dialogą su šia valstybe, kuriai bus suteikta galimybė atsakyti.

Tiesa, Komisija nurodė, kad "kol kas per anksti spėlioti apie galimus kitus (procedūros) etapus".

Nežino, ką kalba?

Lenkijos valdantieji atmetė kritiką ir gynė Seimo patvirtintą įstatymą. Jų teigimu, tokiu būdu siekiama sumažinti išlaidas bei padidinti "profesionalumo standartus ir etiką".

Lenkijos diplomatijos vadovas Witoldas Waszczykowskis teigė, kad jį trikdo ES institucijų priekaištai.

Pasak ministro, "įvairūs pareiškimai buvo padaryti deramai nesusipažinus su situacija". Būtent taip W.Waszczykowskis reagavo į G.Oettingerio raginimą inicijuoti stebėsenos mechanizmą Lenkijos atžvilgiu.

"Noriu pasakyti, kad mane trikdo komentarai, išsakomi vieno ar kito ES komisaro, reiškiančio savo susirūpinimą deramai nesusipažinus su situacija ar dokumentais, – piktinosi W.Waszczykowskis. – Politika daroma ne taip."

Lenkijos ES reikalų ministras Konradas Szymanskis pridūrė: "Lenkija vykdo ir vykdys atsakingą bei konstruktyvią politiką ES. Nuomonės apie pokyčius Lenkijos vidaus politikoje neužkirs tam kelio."

Apie kritiką iš ES pasisakė ir PiS faktinis lyderis J.Kaczynskis. Jis pareiškė, kad dabartiniai įvykiai Lenkijoje ir už jos ribų dažniausiai nušviečiami neigiamai, nes "didžioji dalis mūsų žiniasklaidos yra savininkų vokiečių rankose" ir "gina privilegijuotųjų sistemą, kurioje žiniasklaida daro per didelę įtaką visuomenės gyvenimui".