Būgštavimai dėl naujų ginklavimosi varžybų Europoje išaugo po to, kai Vašingtonas pradėjo pasitraukimo iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties procesą tvirtindamas, kad Rusija pažeidė šį susitarimą sukūrusi naują raketų sistemą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Aljansas stiprins savo gynybinius pajėgumus, tačiau patikino, kad tai dar nereiškia, jog NATO bandys atkartoti Rusijos raketų telkimą.

1987 metais JAV ir Sovietų Sąjungos pasirašyta INF sutartis, draudžianti šalims turėti nuo žemės paleidžiamų vidutinio nuotolio raketų, bus vienas svarbiausių klausimų trečiadienio NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje.

Vakarų valstybės nori, kad Rusija sunaikintų savo turimas sparnuotąsias raketas 9М729, anot Vašingtono, neatitinkančias INF sutarties sąlygų.

„Mes ne tik raginame Rusiją sugrįžti prie (sutarties) laikymosi, bet ir ruošiamės pasauliui be INF sutarties ir su daugiau rusiškų raketų“, – pareiškė J. Stoltenbergas.

„Mes neturime kartoti to, ką daro Rusija, bet mums reikia užtikrinti, kad turime efektyvias atgrasymo priemones ir gynybą“, – pridūrė jis.

J. Stoltenbergas dar kartą perspėjo, kad dėl naujųjų Rusijos raketų branduolinių konfliktų grėsmė tapo realesnė, nes jos yra kilnojamos, sunkiai surandamos ir duoda nedaug laiko pasiruošti.

Tuo metu JAV ambasadorė prie NATO Kay Bailey Hutchison (Kei Beili Hačison) pareiškė, jog Pentagonas jau pradėjo ieškoti geriausių būdų apsiginti nuo naujųjų raketų.

„Amerika pajuto, kad atėjo laikas mums turėti gynybą, nelikti be gynybos, kai Rusija turi (INF sąlygas) pažeidžiančias raketas“, – sakė ji.

„Kas vyks toliau? Visų pirma, gynyba, kurią ruošime, bus standartinė, o ne branduolinė“, – tęsė ambasadorė.

INF susitarimas, draudžiantis šalims turėti nuo žemės paleidžiamų raketų, galinčių nuskrieti nuo 500 iki 5,5 tūkst. km, užbaigė pavojingą branduolinių kovinių galvučių koncentravimą Europoje, bet baiminamasi, kad ši padėtis gali pasikartoti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas reaguodamas į JAV sprendimą trauktis iš sutarties pareiškė, kad Maskva taip pat iš jos pasitrauks, o Rusijos gynybos ministrui pranešus apie naujų raketų kūrimo planus, D. Trumpas pažadėjo aplenkti Maskvą. 

Nors ir kaltindami vienas kitą sutarties nesilaikymu, Kremlius ir Vašingtonas reiškia susirūpinimą, kad ši dvišalė sutartis nevaržo Kinijos, kurios sparčiai augančios kariuomenės gynybos strategija pagrįsta vidutinio nuotolio raketomis.