Turkija neprašo stiprios karinės NATO pagalbos savo kampanijai prieš „Islamo valstybės“ grupuotę ir kurdų kovotojus, pareiškė Šiaurės Aljanso vadovas prieš skubiai šaukiamą posėdį, kuriame bus svarstoma ši kova.

Jensas Stoltenbergas perspėjo Turkiją, kad jos vykdoma bombardavimų kampanija gali pakenkti pažangai, pasiektai pastaruoju laikotarpiu dėl taikos sutarties su kurdų sukilėliais.

NATO šalių ambasadoriai antradienį susitiks svarstyti Ankaros prašymo surengti konsultacijas dėl paaštrėjusio smurto tarp Turkijos, džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ ir kurdų separatistų, sekmadienį pranešė karinis aljansas.

„Turkija turi labai stiprią kariuomenę ir labai stiprias saugumo pajėgas. Taigi, nebuvo jokio prašymo dėl stiprios karinės NATO paramos“, – sakė J. Stoltenbergas sekmadienį interviu BBC.

Turkija praėjusią savaitę bombardavo „Islamo valstybės“ kovotojų pozicijas Sirijoje netoli savo sienos pirmą kartą po 32 gyvybes nusinešusio džihadistų mirtininko išpuolio pasienyje.

Jos aviacija bombardavo ir Kurdistano darbo partijos pozicijas šiaurės Irake pirmą kartą per ketverius metus. Šios akcijos imtasi po kurdų kovotojų pareiškimo, kad tai jie nužudė du policininkus, keršydami Ankarai už „slaptą bendradarbiavimą“ su islamistais.

NATO vadovas, pagyręs Ankarą kad ši prisidėjo prie kovos su „Islamo valstybe“, perspėjo, jog „savigyna turi būti proporcinga“.

Interviu Norvegijos televizijai sekmadienį vėlai vakare J.Stoltenbergas perspėjo, kad Turkijos smūgiai kurdų kovotojams kelia grėsmę daugel metų vykstančioms sudėtingoms taikos deryboms.

„Per daugelį metų buvo pažangos, sprengiantis rasti taikų politinį sprendimą; svarbu ne atsižadėti to..., nes jėga niekada neišspręs konflikto ilgesniam laikotarpiui“, – pabrėžė jis.

Turkija laiko Kurdistano darbo partiją (KDP), vadovaujančią kruvinam sukilimui nuo 1984 metų, teroro grupe, o pagrindinę Sirijos kurdų, besikaunančių su „Islamo valstybe“, grupę – Demokratinės sąjungos partiją – KDP šaka Sirijoje.